Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Kas formuoja Rusijos politiką?

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2006 05 13

Šią savaitę, po kurį laiką trukusių atidėliojimų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perskaitė savo metinį pranešimą. Ko gero, nereikia papildomai akcentuoti, kad visa šios kalbos pateikimo ceremonija bei aplinka labai jau priminė prieš dvidešimt ar trisdešimt metų matytus vaizdus, kurie privalomąja tvarka būdavo transliuojami iš visasąjunginių komunistų partijos suvažiavimų.

 
 
  Būkim biedni, bet teisingi

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2006 04 24

2006 m. balandžio 6 d. jau gerai Lietuvoje žinomame interneto puslapyje regnum.ru pasirodė ne mažiau žinomo autoriaus (Viktoro Olžičiaus) straipsnis „Lietuva juda totalitarizmo link?“ (www.regnum.ru/news/619472.html). Reikia atkreipti dėmesį, kad šis straipsnis, kaip ir dauguma kitų minėtojo autoriaus straipsnių, yra parašytas su gan pikta ironija ar net tam tikru noru pasityčioti iš Lietuvos.

 
 
  Baltijos valstybių ir Rusijos konfrontacija rusakalbių Pabaltijo gyventojų atžvilgiu

Lina Kriaučionytė
2006 04 24

Baltijos valstybės, nusikračiusios komunistinio režimo, pirmaisiais nepriklausomybės metais sėkmingai sprendė daugelį problemų, kilusių dėl perėjimo iš totalitarinio režimo į demokratinę santvarką. Vienas pirmųjų ir pačių svarbiausių žingsnių, siekiant įtvirtinti demokratiją ir paspartinti pilietinės visuomenės kūrimąsi, buvo konstitucijos priėmimas ir teisinio pagrindo sukūrimas, kuris įpareigojo valstybę ginti žmogaus teises. Deja, šiandien dažnai girdime Rusijos kaltinimus dėl rusų tautinės mažumos teisių pažeidimų, jų laikymo antrarūšiais žmonėmis. Rusų tautybės gyventojų padėtis netgi lyginama su žydų padėtimi Trečiajame Reiche. Mums priklijuota rusofobų etiketė...

 
 
  „Naujoji“ Rusijos politika Vidurio Rytuose ir Lietuvoje (1)

Simas Jankauskas
2006 04 21

Po to, kai Rusijos prezidentas V. Putinas teroristinės organizacijos „Hamas“ atstovus oficialiai pakvietė apsilankyti Maskvoje, JAV imta garsiai kalbėti apie naująją Kremliaus politiką Vidurio Rytų regione. Anot Arielio Coheno, „Hamas“ vizitas į Maskvą, Rusijos ir Irano bendradarbiavimas branduolinės energetikos sferoje, rusų ginkluotės tiekimo Iranui ir Sirijai projektai – Rusijos valdžios apsisprendimo sugrįžti prie SSRS laikų politikos ir konfrontacijos su Vakarais įrodymas.

 
 
  Rusijos įvaizdis XXI a. (III): žiniasklaidos autonomija

Laima Vaitiekūnaitė
2006 04 21

Nors ir kelia abejones žodžio laisvės demokratinėse visuomenėse aspektai (tą parodė ir neseniai per pasaulį nuvilnijęs taip vadinamasis karikatūrų skandalas), bet akivaizdu, jog žiniasklaidos autonomija jau seniai tapo vienu iš demokratinės valstybės ir visuomenės kriterijumi.

Rusijoje tiek politiniame lygmenyje, tiek viešajame diskurse deklaruojamas nepriklausomos žiniasklaidos egzistavimas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog Rusijos žiniasklaidos organai analizuoja ir vertina tarptautinius bei vidaus reikalus ir įvykius. Bet, antra vertus, prezidento V. Putino suformuotas informacinio saugumo aparatas varžo nepriklausomos žiniasklaidos veiklą šioje valstybėje – tai atsispindi ir Informacinio Saugumo doktrinoje (2000 m. rugsėjo 9 d.) priimti žiniasklaidos veiklos apribojimai Čečėnijos konflikto atžvilgiu (šiame dokumentu taip pat buvo nurodytos „grėsmės Rusijos informaciniam saugumui bei metodai kaip kovoti su šiomis grėsmėmis“) bei agentūros FSB (KGB įpėdinės) vykdoma veikla.

 
 
  Baltarusijos reikšmė Rusijai: argumentai ir faktai

Aurimas Liubinskas
2006 04 20

1994 m. liepos mėn. Baltarusijos prezidentu išrinkus Aleksandrą Lukašenką, Baltarusijos tarptautinės politikos vektorius ėmė keisti kryptį. „Provakarietišką“ šios valstybės tarptautinę politiką ėmė keisti akivaizdi orientacija „Rytų“ kryptimi. Tokiu būdu, silpstant Baltarusijos ryšiams su Vakarais, vienu iš svarbiausių šios valstybės užsienio politikos prioritetų tapo glaudžių ryšių su Rusija konstravimas ir palaikymas.

 
 
  V. Putino užsienio politikos strategija: JAV atvejis (II dalis)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2006 04 19

„Būtent tada, kai Rusija tik pradeda stotis ant kojų, Vakarai su tuo nesutinka. Amerika yra apsvaigusi nuo savo vienintelės pasaulio supervalstybės statuso. Ji nori primesti savo valią, bet jai reikia atsisakyti tokių intencijų“, – ši citata priklauso Michailui Gorbačiovui. Kaip rašo „Washington Post“, įtampa JAV-Rusijos santykiuose, Maskvos požiūriu, kyla būtent dėl to, kad Amerika negali susitaikyti su faktu, jog Rusija daugiau nėra XX a. dešimto dešimtmečio vergovinis organizmas.

 
 
  Rusijos įvaizdis XXI a. (II): pilietinės visuomenės tipas

Laima Vaitiekūnaitė
2006 04 19

Rusijos Federacijos valstybės modelis politologų apibrėžiamas „valdomos demokratijos“ terminu. Esamą santvarką Rusijoje galima įvardinti ir paprastai – „demokratijos simuliacija“. Dar 1996 m. birželio 13 d. Rusijos prezidentas B. Jelcinas savo nacionalinio saugumo pranešime Federalinei Asamblėjai deklaravo, jog „demokratizacijos procesas, siekiant socialinių-ekonominių pasikeitimų, atveria kelią individų, visuomenės ir Rusijos valstybės interesų harmonijai“.

 
 
  V. Putino užsienio politikos strategija: JAV atvejis (I dalis) (1)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2006 04 13

Nuo pat V. Putino valdymo pradžios viso pasaulio analitikai bando atsakyti į klausimą: „Who is mister Putin?“ (kas yra misteris Putinas). V. Putinas yra esminis asmuo, nuo kurio priklauso tiek vidinė, tiek išorinė Rusijos politika. Šio straipsnio prioritetas yra užsienio politikos aspektas.

 
 
  JAV-Rusijos santykiai: požiūris iš Vašingtono (II dalis)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2006 04 11

Kalbėdama CBC eteryje, K. Rais pavadino Maskvos ir Vašingtono santykius „pačiais geriausiais“. Taip pat ji pasakė: „Mes bendradarbiaujame kovoje su terorizmu, kitose sferose. Nors, žinoma, tarp mūsų yra ir nesutarimų.“ Kalbėdama toliau, ji pažymėjo, jog Rusija šiandien beveik niekuo neprimena Sovietų Sąjungos, bet kartu išreiškė susirūpinimą dėl to, kad demokratizacija Rusijoje vyksta klaidingu keliu (prisiminkime URT ataskaitos pavadinimą).

 
 
  JAV-Rusijos santykiai: požiūris iš Vašingtono (I dalis)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2006 04 10

Visi prisimena garsiąją Dž. Bušo frazę apie tai, kaip jis pažvelgė į akis V. Putinui ir suprato, kad juo galima pasitikėti. Galbūt, dabartinis JAV prezidentas ir toliau taip galvoja, tačiau tam tikri jo administracijos atstovai ir tam tikri akademiniai bei politiniai Amerikos sluoksniai daugiau nėra nusiteikę Rusijos atžvilgiu taip optimistiškai.

Galima prisiminti, kad iki rugsėjo 11-osios JAV–Rusijos santykiai buvo pakankamai įtempti.

 
 
  Anna Politkovskaja: Stalinizmas amžiams

Parengta pagal "Washington Post"
2006 04 04

Mes ir vėl naudojame Stalino metodus, šįkart – kovoje su terorizmu. Rašau tema, kuria rašyti Rusijoje jau niekas nebegali - islamo terorizmo bylos. O tokių bylų mūsų šalyje – šimtai. Didžioji dalis jų yra valdžios sufabrikuoti konstruktai, kurių tikslas – parodyti, kaip „efektyviai“ Rusijos specialiosios tarnybos kovoja su terorizmu. Šios bylos taip pat skirtos tam, kad prezidentas Vladimiras Putinas turėtų kuo žavėti Vakarus.

 
 
  Rusijos valstybės įvaizdis XXI a.

Laima Vaitiekūnaitė
2006 04 03

Šalies įvaizdis, remiantis konstruktyvistine tarptautinių santykių įžvalga, pirmiausiai yra atitinkamas konstruktas. Valstybės įvaizdis - tai įvairių stereotipų, kurie keičiasi labai inertiškai, visuma. Siekiant formuoti ilgalaikį šalies įvaizdį, būtina, kad visų pirma realybė atitiktų norimą įvaizdį, o tik po to sektų šį įvaizdį įtvirtinanti komunikacija. Deja, tarptautinės arenos veikėjų atveju, ši realybė, turinti atitikti įvaizdį, labai dažnai yra sukonstruojama, arba greičiau - bandoma sufalsifikuoti.

 
 
  Komentaras: Ką duos drakono ir meškos draugystė? (2)

Remigijus Baltrušaitis
2006 03 23

Vakar, apsilankęs gerai visam pasauliui žinomame Šaolinio vienuolyne, Rusijos prezidentas V. Putinas grįžo į Maskvą. Dar prieš prasidedant šiam vizitui, Rusijos spauda plačiai išgarsino žinią apie ryškiai gerėjančius abiejų valstybių tarpusavio santykius. Taip, šis dviejų dienų vizitas iš tiesų turėjo giliai pragmatiškus tikslus ir vienai, ir kitai pusei: pasirašyti 29 įvairūs abiems šalims naudingi dokumentai, daugiausia susiję su pramone ir energetika ir tik vienas jų, skirtas politikos klausimams. Matyt, jie visi anksčiau ar vėliau bus realizuoti, nes šiuos dokumentus sutvirtina milijardiniai kontraktai.

 
 
  Ateitis – Rusijos informacinė kolonija

www.atgimimas.lt
2006 03 15

Autorius analizuoja Lietuvos televizijų polinkį į rusišką kūrybinę produkciją.

Valstybės saugumo departamento direktorius Arvydas Pocius prieš kelias savaites sekmadieninėje LNK žinių laidoje konstatavo faktą – prieš Lietuvą vyksta užslėptas informacinis karas. Kitą dieną dienraščio „Respublika” reakcija buvo dėsninga – pasirodė straipsnis „Saugumo šefo įtarimai siutina politikus”. Po savaitės „Kauno dienos” apžvalgininkas Leonas Žalys ėmėsi nagrinėti Rusijos informacinį spaudimą Lietuvai. Taigi vėl užvirė diskusija apie Rusijos informacinį karą prieš Lietuvą.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras