Laikraštyje ,,Moskovskije novosti“ kovo 3 d. pasirodė Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo straipsnis ,,Rusija globalioje politikoje“. Ten pat išspausdintas ir Vitalijaus Tretjakovo straipsnis ,,Rusiškoji Azija“. Abu straipsniai yra koncepcinio pobūdžio ir vienas kitą papildo. Tai, kad jie pasirodė būtent šiame laikraštyje – taip pat nėra atsitiktinumas.

Raginimai nepriminti Rusijai sovietų okupacijos fakto ir nereikalauti okupacijos žalos atlyginimo neturėtų virsti raginimais nepaisyti 1992 metų Tautos referendumo sprendimo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų.

Būtų galima sveikinti tai, kad SSRS okupacijos žalos atlyginimo tema, kurią jau seniai yra išgvildenę Lietuvos bei kitų Baltijos valstybių tarptautinės teisės specialistai, tampa ir politologų tyrimų objektu. Iš tiesų klausimas, kaip, kada ir kokiomis priemonėmis derėtų siekti sovietinės okupacijos žalos atlyginimo, turėtų būti sprendžiamas plačiu visuomenės, politikų, politologų ir teisininkų konsensusu.

Tinklalapio rengėjų atstovas kalbėjosi telefonu su įžymia Rusijos politike, rezistente, žmogaus teisių gynėja, politinės partijos ,,Demokratinė sąjunga“ pirmininke Valerija Novodvorskaja. Būdama griežtoje opozicijoje dabartinei Rusijos vadovybei,  jos vykdomai imperinių nuostatų politikai, ji nevengia kritikuoti ir dešiniųjų šalies jėgų už jų susiskaldymą, tam tikrą bejėgiškumą, asmenines lyderių ambicijas. Čia atpasakojame pokalbį su Valerija Novodvorskaja.

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Arvydas Pocius, televizijos kanalui LNK pareiškęs, kad „kai kurios valstybės“ Lietuvoje kariauja informacinį karą, tik konstatavo procesą, kurio požymiai pastaraisiais metais tampa vis akivaizdesni.

Nors VSD vadovas tiesiogiai nepaminėjo Rusijos, niekam nekilo abejonių, kad turima galvoje didžioji kaimynė, esanti Rytuose.

Informacinis karas (jis turi dar ir slaptojo karo pavadinimą) Lietuvoje plėtojamas, jame taikant moderniąsias informacines technologijas, įskaitant internetą, kuriuo kasmet naudojasi vis daugiau žmonių.

Rusijos Karinė doktrina, priimta 2000-siais, teigia, kad karinio konflikto su kuria nors valstybe ar valstybių bloku tikimybė yra labai nedidelė ir nė viena valstybė nėra laikoma potencialiu Rusijos priešu. Pagrindinėmis naujosiomis grėsmėmis Rusijos saugumui ir teritoriniam vientisumui laikomas tarptautinis terorizmas, masinio naikinimo ginklų plitimas, narkotikų kontrabanda. Tarp kitų grėsmių nurodomos ,,teritorinės pretenzijos Rusijos Federacijai“ bei ,,karinių blokų ir sąjungų, galinčių grasinti Rusijos Federacijos saugumui, plėtimasis“.

Daugelis fašizmo arba kraštutinio nacionalizmo tyrinėtojų sutinka, kad ypatingai palankios sąlygos tokių nuotaikų plitimui susidaro visuomenei pergyvenus didelius sukrėtimus (pvz., karinius, politinius ar kitokius pralaimėjimus), lydimus nepasitenkinimo, revanšo troškimų, įprastos pasaulėtvarkos bei aplinkos griūties, dažnai – ir socialinės-ekonominės krizės, visuotinis moralinis nuosmukis. Rusijos atveju ekstremalaus nacionalizmo apraiškas galima pastebėti ir pajausti vis dažniau. Neretai nacionalistiniai jausmai yra skatinami pačios valdžios nors ji oficialiai deklaruoja tolerancijos ir demokratijos propagavimo politiką.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).