Lapkričio mėnesį Maskvoje veikusioje parodoje „Pravoslavų Rusia. Romanovai. Mano istorija“ apsilankė per 300 tūkstančių žmonių. Nenuostabu: 400-osioms Romanovų dinastijos metinėms skirta paroda tapo tikru technikos triumfu. 3D instaliacijos, judantys koliažai, filmuota medžiaga, planšetėms pritaikyti viktorinos klausimai – į naujausias technologijas įvilkta istorija patraukli ne vien siauram specialistų ratui, bet ir jaunajai Rusijos kartai.

Ką galvoja vietos valdžia?

Rusijos žurnalas „Ekspert“, vertindamas įvairius federalinės valdžios sumanymus, kaip prikelti naujam gyvenimui Tolimuosius Rytus, to paties pasiteiravo kai kurių vietos valdžios atstovų. Kas galėtų išvesti šią federalinę apygardą iš aklavietės?

Milžiniška Rusijos teritorija – Tolimųjų Rytų federalinė apygarda – vis labiau tampa didžiuliu galvos skausmu Maskvai. Sugriuvusi infrastruktūra, susisiekimo problemos, sunkumų kamuojama gavybos pramonė, mažėjantis gyventojų skaičius, rūstus klimatas ir galiausiai migrantų iš Kinijos antplūdis verčia šalies valdžią ieškoti sprendimų, kaip pastatyti ant kojų šį geopolitiškai svarbų ir gamtos išteklių turtingą regioną. Tačiau skambios kalbos kol kas neduoda jokių apčiuopiamų rezultatų. Ir vargu ar netolimoje ateityje duos.

Kondopoga 2006 metais, Sagra 2011-tais, Pugačiovas – 2013 metų liepą ir pagaliau visai neseniai – Maskvos Biriuliovo rajonas. Tai yra Rusijos etninės įtampos žemėlapis. Šį žemėlapį galima pavadinti nepilnu ir paviršutinišku, tačiau visus paminėtus atvejus vienija panašus scenarijus: po nusikaltimo (dažniausiai rusų ir kurios nors tautinės mažumos atstovų ar migrantų konflikto) gyventojai sukyla, reikalaudami iš vietinės ir (ar) federalinės valdžios ryžtingų veiksmų. Svarbus visų šių konfliktų aspektas – etninė įtampa. Visų bėdų šaltiniu įvardijami „svetimi“, t. y. kurios nors Rusijoje gyvenančios etninės mažumos atstovai ar migrantai, atvažiavę į Rusijos Federaciją iš buvusių sovietinių respublikų...

Iki žiemos olimpinių žaidynių Sočyje lieka vis mažiau laiko. Vienas didžiausių galvos skausmų Kremliui yra užtikrinti šio pasaulinės svarbos renginio saugumą. Atrodytų, nieko nuostabaus, juk kiekvienos olimpinės žaidynės yra masinis renginys, kuriam reikia didžiulių saugumo pajėgų. Bet Sočio atvejis išskirtinis dėl geografinės padėties: pasaulinė žiemos sporto šventė vyks vos už kelių šimtų kilometrų nuo neramaus Šiaurės Kaukazo regiono.

2013-ieji atnešė dar vieną pasikeitimą į Rusijos ginkluotųjų pajėgų gyvenimą. Tai netikėti jų kovinės parengties patikrinimai. Tokių šiais metais jau buvo keletas ir gali būti, kad tai ne pabaiga. Pirmiausia vasarį buvo patikrinta Jungtinės strateginės vadovybės (JSV) „Centras“ parengtis. Per netikėtą patikrinimą aliarmo tvarka pakilo ir nurodytas užduotis vykdė beveik 7 000  karių, keli šimtai kovos technikos vienetų ir keturiasdešimt lėktuvų. Gegužės mėnesį staiga patikrinta JSV „Pietūs“, Oro desanto pajėgų, Transporto aviacijos ir Juodosios jūros laivyno kovinė parengtis. Vėl – apie 7 000 karių, apie 250 kovos technikos vienetų, 50 artilerijos sistemų, 20 lėktuvų ir 36 laivai...

Šį rudenį beveik tuo pačiu metu Lietuvos ūkio subjektai patyrė dvigubą Rusijos smūgį: pasienyje ir vidaus muitinėse ėmė strigti mūsų šalies vežėjų gabenami kroviniai, o pieno eksportuotojai išgirdo, kad jų tiekiamoje produkcijoje Rusijos tarnybos rado praktiškai visko, kas iškart lietuviškus sūrius ir varškę nuo prekystalių nustumia į šiukšlynus. Šie du epizodai buvo panašios prigimties, bet skyrėsi technine eiga: pirmuoju atveju veiksmas jau vyko, tačiau Rusijos atsakingi asmenys tylėjo ir viską neigė, antruoju – pirmiau pasigirdo grasinimai bei jų komentarai ir tik paskui prasidėjo veiksmas.

Būna, kad senstantis bokso čempionas, pajutęs, jog jo epocha artėja prie pabaigos, vis dėlto nusprendžia priimti jauno ir energingo pretendento į titulą iššūkį. Galiausiai – pralaimėjimas, bet taip baigti karjerą nesinori. Todėl po kiek laiko įvyksta mačas revanšas, kuris, be visa ko, „senukui“ leidžia ir pinigų pensijai uždirbti. O jeigu – pergalė? Ką su ja daryti? Vėl laukti ambicingo naujoko ar trauktis iš ringo nugalėtoju? Tokį siužetą iš dalies primena įvykiai Rusijoje 1991 m. rugpjūtį ir 1993 m. spalį, kurie yra neatsiejami.

Rugsėjo pabaigoje Rusijoje jau dešimtą kartą susitiko vadinamasis Valdajaus klubas. Jubiliejinis susitikimas, trukęs keturias dienas, surinko rekordinį dalyvių skaičių, tačiau jo turinys nebuvo išskirtinis. Nereikia pamiršti ir pagrindinės Valdajaus klubo paskirties. Pirmą kartą šio klubo susitikimas įvyko 2004 metais. Buvo skelbiama, kad jo funkcija – surinkti vienoje vietoje Rusija besidominčius specialistus iš viso pasaulio ir suteikti jiems galimybę dalintis mintimis bei idėjomis ir geriau pažinti savo domėjimosi objektą...

2013 m. rugpjūčio 20 d. Rusijos vyriausybė pristatė federalinę programą „Rusų nacijos vienybės stiprinimas ir etnokultūrinė Rusijos tautų raida (2014–2020 metai)“. Nacionalinės vienybės klausimas visada buvo aktualus tiek caro Rusijai, tiek Sovietų Sąjungai, tiek dabartinei Rusijos Federacijai (RF), nes kad ir koks būtų valstybės pavadinimas, visa tai buvo ir yra daugiataučiai valstybiniai vienetai su dideliu dezintegraciniu potencialu, tą patvirtino Rusijos imperijos ir SSRS žlugimas...

Maskvos mero rinkimai yra reikšmingas įvykis bendro Rusijos valdančiojo elito požiūrio į rinkimus, opoziciją bei politinę sistemą kontekste – eilinis politinių technologijų eksperimentas (jeigu būtų kitaip, dabartinis sostinės vadovas S. Sobjaninas vargu ar pasitrauktų iš savo posto anksčiau laiko). Vienas iš didžiausių šio spektaklio netikėtumų yra tas, kad Kremlius leido užsiregistruoti kandidatu į sostinės merus vienam aršiausių savo kritikų A. Navalnui...

Kremlius naudoja teisėsaugos struktūras ir teisminę sistemą kovai su savo politiniais oponentais. Tai nėra didelė naujiena, tačiau vėl ją aptarinėti verčia procesas prieš nesisteminės opozicijos atstovą Aleksejų Navalną, pagal kurį jis buvo nuteistas 5 metams nelaisvės. Be to, A. Navalnas turi sumokėti 500 tūkst. rublių (apie 40 tūkst. litų) baudą. Tačiau minėta byla yra sudėtingesnis reiškinys, nei paprastas politinis susidorojimas. Šiuo metu A. Navalnas, pasirašęs pasižadėjimą neišvykti, paleistas laukti nuosprendžio įsigaliojimo laisvėje.

Paskutiniai statistiniai rodikliai džiugesio dėl Rusijos ekonomikos perspektyvų nepasėjo, o tik patvirtino, kas ir taip plika akimi matosi – bręsta nauja ekonominė krizė. Sprendžiant iš pesimistiškų Rusijos žiniasklaidos nuotaikų, galima prognozuoti, jog užkirsti kelio jai nepavyks. Vena iš rimčiausių priežasčių – rimtai sprendžiant ekonomines problemas tektų priimti per daug nepopuliarių sprendimų, kam politinės valios veikiausiai pritrūks...

Apie neagresyvios Rusijos užsienio politiką

Kaip minėta I dalyje, šiuo metu Rusija entuziastingai realizuoja Muitų sąjungos projektą, bet jos esami ir potencialūs partneriai šiame sunkiame reikale mato situaciją kiek kitaip. Kaip teisingai pažymi ataskaitos autoriai: „Ekonominiai santykiai su NVS šalimis nėra garantija, kad šios šalys parems Rusiją jos ginkluoto konflikto su kokia nors valstybe atveju. Rusija pagrįstai bijo likti vieniša. Būtent šita vienatvės baimė didžiąja dalimi grindžia jos užsienio politikos pobūdį...“.

Taip pavadintą ataskaitą 2011 m. JAV Nacionalinio saugumo tarybos užsakymu paruošė tarptautinė agentūra „Statistics Group“. Labiausiai verta dėmesio yra tai, kad dokumento (kuris, beje, yra laisvai prieinamas <http://userdocs.ru/geografiya/3157/index.html>) įvade nurodyta, jog jame, be visa kita, buvo remiamasi operatyvine M-5, CŽV ir „Mossad“ informacija. Kartu pabrėžiama, kad ataskaita yra visiškai apolitiška ir vengia bet kokių ideologinių nuostatų.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).