Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Nepergalės diena (2)

Albinas Lazauskas
2011 09 22

Kiekvieną pavasarį, gegužės 9-ąją, kai visa Europa mini savo dieną, vienoje vidutinio dydžio šalyje gatvėmis dunda tankai, žygiuoja kaip styga išsitempę kareivėliai, o jautresnės sielos dėdės nesidrovėdami braukia ašarą: „Tai mūsų diena, niekas jos iš mūsų neatims.“ O jei dar kažkas ko nors nesuprato, įsakmiu balsu paklausia: „O jūs kodėl nešvenčiate?“ arba ir kumščiu pagrūmoja atgimstantiems, vis dar nepribaigtiems visokių ten Pabaltijų fašistams.

 
 
  Rytų fronte nieko naujo: Lietuvos ir Rusijos santykių netolimoje ateityje perspektyvos

Rimvydas Ragauskas
2011 09 22

Prasti Lietuvos ir Rusijos santykiai kelia daug galvos skausmo politikos formuotojams, akademiniams sluoksniams bei dvišaliu dialogu besidomintiems abiejų valstybių piliečiams. Prognozuoti ateitį neabejotinai yra nedėkingas užsiėmimas, ypač tokiame dinamiškame pasaulyje, kur pastarieji du dešimtmečiai atnešė pamatinius geopolitinius pokyčius ir kokybiškai naujus saugumo iššūkius. Tad klausimas, kokie bus Lietuvos-Rusijos santykiai 10 metų perspektyvoje yra labai keblus ir tikslios prognozės vargu ar galima tikėtis.

 
 
  Rusijos perspektyva 2020

Laura Lipinaitė
2011 09 22

Reikės ir man kada nors į Rusiją nukeliauti: juk žmonės sako, kad ten – viskas įmanoma. Antai lydekai paliepus, Putinui panorėjus surinkęs daugiausia balsų iš visų pretendentų (nors anksčiau ir neturėjęs didelio liaudies palaikymo) „stiprus, galingas, greitas ir gražus“ leopardas tapo pagrindiniu Sočio žiemos olimpiados, vyksiančios Rusijoje, talismanu, kuriam kompaniją palaikys simpatiškas baltasis lokys ir kiškis. Analogiškai Putinas panorėjo, kad iki 2020 metų Rusija taptų (tiksliau, privalo tapti) „viena iš penkių didžiausių išsivysčiusių pasaulio ekonomikų pagal BVP apimtį“.

 
 
  Eurazijinė Rusija: Naujosios imperijos prognozės

Indrė Balčiūnaitė
2011 09 22

Rusija apibūdinama kaip sunkiai prognozuojamas politinis žaidėjas, kurio veiksmus nuspėti visada buvo ir bus svarbu. Sovietų Sąjungos žlugimas sąlygojo Rusijos politinės minties lūžį, XX-XXI amžių sandūroje konstruojant savo vietos geopolitinės sistemos ribose viziją. Pastaroji susijusi su perėjimu nuo dvipolio (Rytų-Vakarų) prie daugiapolio pasaulio vaizdo, žemėlapyje taip regionų brėžiant vertikalias linijas: Pan-Eurazijos zona (Rusija ir Centrinė Azija), Ramiojo vandenyno ir Tolimųjų Rytų zona, Europos-Afrikos zona (neįeina Didžioji Britanija) su centre esančia Europos Sąjunga bei Šiaurės ir Pietų Amerikos zona, kuriai priskiriamos ir visos anglosaksiškos šalys dėl politikos vieningumo su JAV.

 
 
  Konstruktyviškoji Rusijos užsienio ir saugumo politikos perspektyva

Andrius Bivainis
2011 09 22

Praėjus dvidešimčiai metų nuo Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo ir, žvelgiant platesniu spektru, šiandieninės Rytų Europos geopolitinės plotmės susiformavimo, šio regiono valstybių santykiai su kaimynine Rusijos Federacija išlieka aktualia ir net jautria tema. Šis regionas, be jokios abejonės, užima gan svarbią vietą Rusijos formuojamoje užsienio ir saugumo politikoje. Galiausiai Baltijos valstybėms tapus pilnavertėmis NATO narėmis, Rusijos interesai šiame regione nesumenko.

 
 
  Rusijos ateities vizija: V. Putino ar D. Medvedevo scenarijus?

Vilius Milašius
2011 09 22

Rusijos politikos tradicija diktuoja tendenciją, kad analizuojant aukštosios politikos sprendimus šioje valstybėje galima pamiršti apie bent kiek svaresnę opozicijos, nevyriausybinių organizacijų ar nepriklausomos žiniasklaidos įtaką. Šalies vystymosi kursą diktuoja ir įgyvendina Kremlius – pagal politinio elito sukonstruotą struktūrą jis kontroliuoja svarbiausias verslo įmones, didžiausias visuomenės informavimo priemones bei kitus strateginius objektus. Todėl natūralu, kad Rusijos ateitis tiesiogiai priklausys nuo to, kas valdys patį Kremlių.

 
 
  Ar M. Prochorovo laukia M. Chodorkovskio likimas? (3)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2011 09 21

Buvęs naftos giganto „Jukos“ vadovas, vienas didžiausių Rusijos oligarchų Michailas Chodorkovskis nevengia politikuoti ir kalėjime. Štai ir dabar, atsakydamas į kelias dešimtis britų naujienų agentūros „Reuters“ pateiktų klausimų, naftos magnatas skaudžiai įgnyba didžiausiam savo politiniam priešininkui premjerui Vladimirui Putinui.

 
 
  1991 m. rugpjūčio pučas Sovietų Sąjungoje – pasmerkti pralaimėti (2)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2011 09 05

Šiemet Rusijoje minimos rugpjūčio pučo Sovietų Sąjungoje dvidešimtosios metinės. Tada Valstybinis nepaprastosios padėties komitetas drebančiomis G. Janajevo ir jo ne mažiau išsigandusių ir pasimetusių bendražygių rankomis bandė išgelbėti byrančią sovietinę imperiją. Galiausiai maištininkai (ar gelbėtojai – kaip kam patinka) pralaimėjo, tačiau įdomu pasvarstyti, ar viskas galėjo būti kitaip, ar jų pergalė būtų ką nors pakeitusi.

 
 
  Rusijos projektų Arktyje įgyvendinimo problemos ir perspektyvos (9)

Stanislovas Stasiulis
2011 06 24

Tirpstantys Arkties ledynai ne tik kelia daug klausimų dėl klimato kaitos ar ekologijos problemų, bet ir atveria naujų kelių energetiniams resursams išgauti. JAV geologų atliktų tyrimų duomenimis, Arkties ledynai slepia 90 mlrd. barelių (apie 14 mlrd. tonų) naftos ir 1669 trilijonus kubinių pėdų (apie 47 trilijonus kubinių metrų) dujų.

 
 
  Kremliaus tandemas vėl kuria intrigą (58)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2011 06 22

Rusijos prezidento rinkimai dar už devynių mėnesių, o pasaulio žiniasklaida jau dabar „gimdo“ ketvirtąjį šios posovietinės valstybės vadovą. Dingstį naujoms kalboms davė pats prezidentas Dmitrijus Medvedevas, dukart netiesiogiai patvirtinęs, kad galbūt jis geriau negu Vladimiras Putinas tiktų Rusijos ekonomiką pervesti nuo valstybinių ant privataus kapitalo bėgių. Tiesa, Kremliaus šaltinių teigimu, abu politikai apie savo ketinimus praneš tik rugsėjį ar spalį.

 
 
  Jis pasakė, kad mums patiks (1)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2011 06 06

Artėjant 2012 metams vis aktualesnis tampa klausimas, kas taps naujuoju Rusijos prezidentu. Žinoma, didesnio skirtumo nėra – įvyks tik tam tikra pagrindinių valdžios figūrų rokiruotė, bet pati tematika yra įdomi. Todėl viso pasaulio žurnalistai vis klausia D. Medvedevo ir V. Putino jų nuomonės, o tie vis nieko konkretaus neatsako.

 
 
  Rusijos kariuomenei nereikia rusiškos ginkluotės? (68)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2011 05 23

Prieš kiek laiko Rusijos sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas A. Postnikovas padarė daug karinių ekspertų diskusijų sukėlusį pareiškimą. Jis pažymėjo, kad net naujausia ginkluotė ir karinė technika (šarvuočiai ir tankai, artilerija ir šaunamieji ginklai), kurią gamina Rusijos karinės pramonės kompleksas, pagal savo charakteristikas atsilieka ne tik nuo NATO, bet ir nuo Kinijos analogų.

 
 
  Rusijos ginklų importas (II) (16)

Matas Jakaitis
2011 05 02

Rusijos kariškių jau nebetenkina „gimtojo“ karinės pramonės komplekso (KPK) gaminamos ginkluotės ir karinės technikos kokybė. Be to, kai kurios karinės technikos rūšys, tipai, jų mazgai ar įrenginiai Rusijoje iš viso negaminami.

 
 
  Vietoj nekrologo Galinai Koževnikovai (1974–2011)*

Dr. Andreas Umland, Kijevo nacionalinio universiteto „Kijevo-Mogilos akademija“ politologijos katedra
2011 05 01

2011 m. kovo 5 d. po sunkios ligos mirė Galina Koževnikova – istorijos mokslų daktarė, Maskvos informacinio analitinio centro „SOVA“ – svarbiausio tyrimų instituto, atliekančio dešiniojo ekstremizmo Rusijoje tendencijų monitoringą ir analizę, – direktoriaus pavaduotoja.

 
 
  Caras visada teisus, arba kaip Rusijoje olimpiados talismaną rinko (8)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2011 04 15

Būtų juokinga, jei nebūtų liūdna. Tokia mintis pirmiausia ateina į galvą, kai prisimeni istoriją apie tai, kaip Rusijoje buvo renkamas Sočio olimpiados talismanas. Iš pirmo žvilgsnio tai lyg ir politiškai nereikšmingas epizodas. Tačiau iš tikrųjų jis kaip joks kitas atspindi dabartinės Rusijos liaudies ir valdžios santykių padėtį ir padeda atsakyti į klausimą: „Ar Rusija keičiasi?“

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu? (3)

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką (1)

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras