Karas Afganistane tęsiasi jau beveik dešimtmetį, tačiau pabaigos, kuri būtų sėkminga JAV, NATO ir jų sąjungininkams, nematyti. Netgi atvirkščiai: 2010-ųjų liepa tapo daugiausia JAV karių gyvybių nusinešusiu mėnesiu per visą karo eigą. Negana to, rekordinio mirčių skaičiaus negalima pavadinti nei atsitiktiniu, nei vienkartiniu, nes jis didėja antrą mėnesį iš eilės kol nebuvo žinoma liepos mėnesio statistika, žuvusių amerikiečių, o ir visų užsienio karių skaičiumi pribloškė birželis.
Vadim Volovoj, Geopolitinių studijų centro ekspertas 2010 08 16
Vašingtone esančio instituto Project 2049 ekspertai mano, kad Kinijoje planuojama sukurti priešlaivinių raketų bazę, kurioje turėtų būti dislokuota naujausia jos raketa Dong Feng 21D. Apie ją žinoma nedaug. Tai yra kinų balistinių raketų serijos (DF-21, DF-21A, DF-21B ir DF-21C), pradėtos kurti dar septintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, naujausias ir moderniausias kūrinys.
Mistral sandoris unikalus: NATO valstybė pirmą kartą parduoda tokio lygmens ginkluotę Rusijai. Pasaulyje rimstant pirminiam susijaudinimui dėl tokio artimo Prancūzijos ir Rusijos bendradarbiavimo, ateina laikas gilesnei įvykių analizei. Šiame straipsnyje pabandysiu į Mistral atvejį pažvelgti iš trijų perspektyvų: karinės strateginės, politinės ekonominės ir geopolitinės.
Baltijos šalys ilgą laiką gana skeptiškai vertino Europos Sąjungos galimybes suteikti joms kolektyvinio saugumo garantijas. Dar visai neseniai jos greičiausiai būtų pritarusios Suomijos tarptautinių santykių instituto mokslininkų išvadai, kad šiuo metu bet kokios ES saugumo garantijos yra labiau teorinės. Kitaip tariant, reikalaudamos stiprinti Europos solidarumą užsienio, saugumo ir gynybos politikos srityse, Lietuva, Latvija bei Estija bendrosios ES saugumo ir gynybos politikos nelaikė patikimu saugumo instrumentu.
Vasario mėnesį Vašingtone įvyko paskutinis, ketvirtasis oficialus dvylikos ekspertų, rengiančių pasiūlymus NATO generaliniam sekretoriui dėl naujosios NATO strateginės koncepcijos, susitikimas. Taigi baigėsi pirmasis (diskusijų) ir kartu prasidėjo antrasis (konsultacijų) etapas rengiant šį strateginę reikšmę tolesnei NATO veiklai turintį dokumentą.
JAV ketinimai priešraketinį skydą perkelti iš Lenkijos ir Čekijos toliau nuo Rusijos sienų į Rumuniją sukėlė tokias pat įnirtingas diskusijas kaip ir ankstesni Vašingtono planai šias raketas ir radarą dislokuoti Rytų Europos šalyse. Aukščiausioji gynimo taryba jau patvirtino šį planą, o Rumunijos prezidentas Traianas Besescu vasario 4-ąją pareiškė, kad jo šalis pasirengusi vesti derybas su JAV dėl raketų perėmėjų antžeminio bazavimo ir jas dislokuoti iki 2015 metų.
Vašingtonas, atrodo, nenori prarasti gerų santykių su Lenkija didžiausia buvusio Rytų bloko šalimi Europos struktūrose. Šie santykiai pastebimai pablogėjo, kai Varšuva nusivylė, kad jos teritorijoje buvo nutarta nedislokuoti amerikietiškos priešraketinės gynybos sistemos (PRGS) elementų. Dėl viso to kaltas Barackas Obama: prieš metus jis paskelbė santykiuose su Rusija paspaudęs perkrovimo mygtuką.
Šiandien aktualiausiomis grėsmėmis bent jau mūsų regione dažniausiai laikomi galimi energetinių išteklių tiekimo sutrikimai, finansinis nestabilumas, išorės veikėjų įtaka šalies politiniam savarankiškumui. Tačiau nė vienos iš jų, kaip ir terorizmo, organizuoto nusikalstamumo ar juo labiau piratavimo, negalima laikyti nauju, tik paskutiniam dešimtmečiui ar dvidešimtmečiui būdingu reiškiniu.
Vadim Volovoj, Geopolitinių studijų centro ekspertas 2010 01 04
Prieš kurį laiką Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pristatė Europos saugumo sutarties projektą. Apie šią sutartį Rusija kalbėjo gana ilgai, tačiau jos tekstas viešam svarstymui buvo pateiktas tik neseniai. Svariausias Maskvos argumentas šiuo atveju yra tas, kad veikiantys euroatlantinės erdvės saugumo mechanizmai (NATO, ESBO ir kiti) yra neveiksmingi, tą tariamai parodė karas Gruzijoje.
Nepraėjus nė dviem mėnesiams nuo Nobelio taikos premijos įteikimo Barackui Obamai, JAV vadovas žengė žingsnį, kuriuo, pasak kai kurių analitikų, politikų ir visuomenės veikėjų, jau šiuo metu ima pelnyti karinio konflikto Afganistane eskaluotojo etiketę. Gruodžio 1 d., sakydamas kalbą prestižinėje JAV Vest Pointo karo akademijoje, prezidentas paskelbė savo ilgai lauktą strategiją Afganistane.
Praėjusią vasarą, jai virstant į rudenį, sprogo Rusijos-Gruzijos karas. Prancūzijos prezidentas ir užsienio reikalų ministras abu ėmėsi energingų diplomatinių iniciatyvų, toli skraidė, kad tik sustabdytų karą. O rusų tankai buvo jau Tbilisio prieigose. Rusijos aviacija daužė gruzinų aerodromus, geležinkelius, skandino laivus. Bombarduodami Gorio miestą užmušė olandų žurnalistą. (Gruzinai neskaičiuojami, olandai bemaž pratylėjo).
Vadim Volovoj, Geopolitinių studijų centro ekspertas 2009 12 14
Pastaruoju metu nerimsta kalbos dėl galimo Rusijos ir Prancūzijos karinio sandėrio, pagal kurį Rusija įsigytų keletą Mistral tipo didžiųjų desantinių laivų (DDL). Galutinio sprendimo nė viena pusė dar nepriėmė, bet triukšmo viešojoje erdvėje jau labai daug. Pavyzdžiui, žinomas Prancūzijos filosofas André Glucksmannnas pareiškė, kad Rusijai parduoti Mistral yra siaubinga.
Lapkričio 17 d. Maskvoje įvyko, atrodytų, eilinis Rusijos gynybos ministerijos kolegijos posėdis. Apie juos mažai rašoma. Dar mažiau jais domimasi, tačiau šis vertas dėmesio, nes buvo skirtas Rusijos ginkluotųjų pajėgų reformos, kuri oficialiai vadinama naujo Ginkluotųjų pajėgų pavidalo formavimu (rus. формированиe нового облика Вооруженных Сил), rezultatams aptarti.
Lietuvoje ar užsienyje kalbėdama apie mūsų šalies saugumą, NATO ir kolektyvinės gynybos patikimumą, prezidentė Dalia Grybauskaitė ne kartą yra raginusi Aljansą parengti Baltijos valstybių gynybos planą (angl. contingency plan). Esą tokius planus NATO turi parengusi Lenkijos, Norvegijos, Turkijos ir Graikijos gynybai, analogiško plano norėtų ir Lietuva.
2008 m. pabaigoje Rusija pareiškė susirūpinimą, kad Lietuva trukdo išgabenti iš Kaliningrado srities beveik 900 tankų. Šie tankai, priklausantys čia dislokuotai Rusijos karinei grupuotei, buvo užstrigę nuo tada, kai 11-oji SSRS armija iš Rytų Europos buvo perkelta į šį regioną. Per visą šį laiką nebuvo net užuominos apie galimą jų skaičiaus mažinimą.
Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) pranešėja politikos klausimais Sinika Hurskainen rugpjūčio 23 d. Baltarusijos Nacionalinio susirinkimo Atstovų Tarybos pirmininko pavaduotojui Viktorui Guminskiui pasakė, kad į Baltarusijos Respubliką atvyko norėdama surinkti daugiau informacijos, per susitikimus aptarti, kas vyksta valstybėje.
Praeitą savaitę Rusijos ir Armėnijos prezidentai Dmitrijus Medvedevas ir Seržas Sarkisianas pasirašė protokolą, pratęsiantį 1995 m. dvišalę gynybos sutartį. Jame yra keli svarbūs niuansai.
Karas Afganistane tęsiasi jau beveik dešimtmetį, tačiau pabaigos, kuri būtų sėkminga JAV, NATO ir jų sąjungininkams, nematyti. Netgi atvirkščiai: 2010-ųjų liepa tapo daugiausia JAV karių gyvybių nusinešusiu mėnesiu per visą karo eigą. Negana to, rekordinio mirčių skaičiaus negalima pavadinti nei atsitiktiniu, nei vienkartiniu, nes jis didėja antrą mėnesį iš eilės kol nebuvo žinoma liepos mėnesio statistika, žuvusių amerikiečių, o ir visų užsienio karių skaičiumi pribloškė birželis.
Vašingtone esančio instituto Project 2049 ekspertai mano, kad Kinijoje planuojama sukurti priešlaivinių raketų bazę, kurioje turėtų būti dislokuota naujausia jos raketa Dong Feng 21D. Apie ją žinoma nedaug. Tai yra kinų balistinių raketų serijos (DF-21, DF-21A, DF-21B ir DF-21C), pradėtos kurti dar septintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, naujausias ir moderniausias kūrinys.
Mistral sandoris unikalus: NATO valstybė pirmą kartą parduoda tokio lygmens ginkluotę Rusijai. Pasaulyje rimstant pirminiam susijaudinimui dėl tokio artimo Prancūzijos ir Rusijos bendradarbiavimo, ateina laikas gilesnei įvykių analizei. Šiame straipsnyje pabandysiu į Mistral atvejį pažvelgti iš trijų perspektyvų: karinės strateginės, politinės ekonominės ir geopolitinės.
Baltijos šalys ilgą laiką gana skeptiškai vertino Europos Sąjungos galimybes suteikti joms kolektyvinio saugumo garantijas. Dar visai neseniai jos greičiausiai būtų pritarusios Suomijos tarptautinių santykių instituto mokslininkų išvadai, kad šiuo metu bet kokios ES saugumo garantijos yra labiau teorinės. Kitaip tariant, reikalaudamos stiprinti Europos solidarumą užsienio, saugumo ir gynybos politikos srityse, Lietuva, Latvija bei Estija bendrosios ES saugumo ir gynybos politikos nelaikė patikimu saugumo instrumentu.
Vasario mėnesį Vašingtone įvyko paskutinis, ketvirtasis oficialus dvylikos ekspertų, rengiančių pasiūlymus NATO generaliniam sekretoriui dėl naujosios NATO strateginės koncepcijos, susitikimas. Taigi baigėsi pirmasis (diskusijų) ir kartu prasidėjo antrasis (konsultacijų) etapas rengiant šį strateginę reikšmę tolesnei NATO veiklai turintį dokumentą.
JAV ketinimai priešraketinį skydą perkelti iš Lenkijos ir Čekijos toliau nuo Rusijos sienų į Rumuniją sukėlė tokias pat įnirtingas diskusijas kaip ir ankstesni Vašingtono planai šias raketas ir radarą dislokuoti Rytų Europos šalyse. Aukščiausioji gynimo taryba jau patvirtino šį planą, o Rumunijos prezidentas Traianas Besescu vasario 4-ąją pareiškė, kad jo šalis pasirengusi vesti derybas su JAV dėl raketų perėmėjų antžeminio bazavimo ir jas dislokuoti iki 2015 metų.
Vašingtonas, atrodo, nenori prarasti gerų santykių su Lenkija didžiausia buvusio Rytų bloko šalimi Europos struktūrose. Šie santykiai pastebimai pablogėjo, kai Varšuva nusivylė, kad jos teritorijoje buvo nutarta nedislokuoti amerikietiškos priešraketinės gynybos sistemos (PRGS) elementų. Dėl viso to kaltas Barackas Obama: prieš metus jis paskelbė santykiuose su Rusija paspaudęs perkrovimo mygtuką.
Šiandien aktualiausiomis grėsmėmis bent jau mūsų regione dažniausiai laikomi galimi energetinių išteklių tiekimo sutrikimai, finansinis nestabilumas, išorės veikėjų įtaka šalies politiniam savarankiškumui. Tačiau nė vienos iš jų, kaip ir terorizmo, organizuoto nusikalstamumo ar juo labiau piratavimo, negalima laikyti nauju, tik paskutiniam dešimtmečiui ar dvidešimtmečiui būdingu reiškiniu.
Prieš kurį laiką Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pristatė Europos saugumo sutarties projektą. Apie šią sutartį Rusija kalbėjo gana ilgai, tačiau jos tekstas viešam svarstymui buvo pateiktas tik neseniai. Svariausias Maskvos argumentas šiuo atveju yra tas, kad veikiantys euroatlantinės erdvės saugumo mechanizmai (NATO, ESBO ir kiti) yra neveiksmingi, tą tariamai parodė karas Gruzijoje.
Praėjusią vasarą, jai virstant į rudenį, sprogo Rusijos-Gruzijos karas. Prancūzijos prezidentas ir užsienio reikalų ministras abu ėmėsi energingų diplomatinių iniciatyvų, toli skraidė, kad tik sustabdytų karą. O rusų tankai buvo jau Tbilisio prieigose. Rusijos aviacija daužė gruzinų aerodromus, geležinkelius, skandino laivus. Bombarduodami Gorio miestą užmušė olandų žurnalistą. (Gruzinai neskaičiuojami, olandai bemaž pratylėjo).
Lapkričio 17 d. Maskvoje įvyko, atrodytų, eilinis Rusijos gynybos ministerijos kolegijos posėdis. Apie juos mažai rašoma. Dar mažiau jais domimasi, tačiau šis vertas dėmesio, nes buvo skirtas Rusijos ginkluotųjų pajėgų reformos, kuri oficialiai vadinama naujo Ginkluotųjų pajėgų pavidalo formavimu (rus. формированиe нового облика Вооруженных Сил), rezultatams aptarti.
Lietuvoje ar užsienyje kalbėdama apie mūsų šalies saugumą, NATO ir kolektyvinės gynybos patikimumą, prezidentė Dalia Grybauskaitė ne kartą yra raginusi Aljansą parengti Baltijos valstybių gynybos planą (angl. contingency plan). Esą tokius planus NATO turi parengusi Lenkijos, Norvegijos, Turkijos ir Graikijos gynybai, analogiško plano norėtų ir Lietuva.
2008 m. pabaigoje Rusija pareiškė susirūpinimą, kad Lietuva trukdo išgabenti iš Kaliningrado srities beveik 900 tankų. Šie tankai, priklausantys čia dislokuotai Rusijos karinei grupuotei, buvo užstrigę nuo tada, kai 11-oji SSRS armija iš Rytų Europos buvo perkelta į šį regioną. Per visą šį laiką nebuvo net užuominos apie galimą jų skaičiaus mažinimą.
