Prieš metus vykęs karinis konfliktas šiandien atrodo kaip neabejotina Rusijos pergalė: suverenios Gruzijos teritorijoje jai pavyko įkurti du promaskvietiškus darinius – Pietų Osetiją ir Abchaziją. Rusijos tankai stovėjo apie 40 kilometrųnuo Tbilisio, o Gruzija faktiškai yra tarptautinės bendruomenės palikta Rusijos malonei. Karas ir visiška Gruzijos okupacija gali įvykti bet kada, kai tik to užsimanys Rusijos vadovai.

Šiuolaikinio karo specifika yra tokia, kad, žiūrint iš puolančiosios pusės, vieną svarbiausių vaidmenų jame vaidina aviacija. Karinę aviaciją sąlyginai galima suskirstyti į kelias grupes: naikintuvų, bombonešių, fronto, tolimojo veikimo, transporto ir t. t. Šiuo metu siekiama pagaminti naikintuvą, kuris kuo efektyviausiai sujungtų naikintuvų, bombonešių ir atakos lėktuvų (tokių kaip „A-10 Thunderbolt“ ar Su-25) funkcijas.

Nedaug kas tikėjosi, kad Pakistanas po 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolių prieš JAV taps viena pagrindinių kovos su tarptautiniu terorizmu teritorijų. Kai visos pasaulio bendrijos dėmesį keletą metų laikė prikaustęs G. Busho inicijuotas karas prieš Iraką bei tarptautinės koalicijos veiksmai Afganistane, Pakistanui, po rugsėjo 11 d. išpuolių parėmusiam JAV paskelbtą kovą su tarptautiniu terorizmu ir taip tapusiam vienu svarbiausių JAV sąjungininkų regione, Pietų Azijoje atiteko logistikos centro ir tarptautinės koalicijos karių atspirties taško kovoje su Talibano kovotojais vaidmuo.

Mirtinas maištą Muchrovanio karinėje bazėje sukursčiusių karininkų susišaudymas su Gruzijos policija. Gatvėse vykstančių opozicijos protestų paralyžiuotas Tbilisis. Karius ir ginkluotę pasienyje kaupianti Rusija. Nepriklausomybės dieną Gruzija vakar pasitiko kamuojama didelių problemų.

Egzistuoja nuomonė, kad branduolinio atgrasymo tema yra pasenusi praėjusio amžiaus (suprask, šaltojo karo) problematika. Esą jos aktualizavimas šiandien yra nepagrįstas ir tik komplikuoja branduolinio ginklo platinimo problemos sprendimą. Tačiau iš tikrųjų branduolinio atgrasymo tematika bus aktuali tol, kol pasaulyje liks bent viena valstybė, turinti branduolinį ginklą, ar bent viena branduolinė galvutė, ir šiandieninės tarptautinės realijos tik patvirtina, kad branduolinio ginklo iššūkio žmonija dar neįveikė.

Šiuolaikinėse tarptautinėse karinėse operacijose, ką jau kalbėti apie lokalius karštuosius taškus (Afrika, Lotynų Amerika ir t. t.), kur galima pakariauti arba imtis vietinių vadukų smogiamųjų būrių ruošimo, vis dažniau dalyvauja privačios karinės kompanijos (PKK). Ekspertų nuomone, tokio pobūdžio korporacijos ateityje vaidins dar didesnį vaidmenį įvairiuose platesnio masto ginkluotuose konfliktuose, perimdamos kariuomenės ir policijos funkcijų vykdymą.

Piratavimas – senas viso pasaulio galvos skausmas. Paskutiniaisiais metais jis ypač išplito prie Afrikos krantų – Somalio ir Afrikos kyšulio rajone. Čia driekiasi svarbūs jūrų prekybos keliai, Sueco kanalu jungiantys Viduržemio jūrą ir Indijos vandenyną. Norėdami išvengti piratų antpuolių, laivai turėtų rinktis ilgą ir brangų kelią, aplenkiantį visą Afrikos žemyną. Todėl jie dažniausiai rizikuoja ir bando prasmukti pro vis įžūlesnių Somalio piratų užkardas. Pavyksta toli gražu ne visiems.

Nors Rusijos ir Baltarusijos politiniame ir ekonominiame (pirmiausia – energetiniame) dialoge vis pasitaiko „nuopuolių“ ir „pakilimų“, galima išskirti sritį, kurioje dvišaliai santykiai plėtojasi palyginti stabiliai. Tai – dvišalis karinis bendradarbiavimas.

Kariuomenės maištas Bangladeše numalšintas. Atrodo, viskas pasibaigė, bet, ko gero, tai tik iliuzija. Tačiau kam tai svarbu ir kas tas Bangladešas? Išvertus pažodžiui, Bangladešas – tai bengalų šalis. 1947 metais, Didžiajai Britanijai palikus Indiją, Bangladešas tapo rytine Pakistano dalimi. 1971 metais po Pakistano karo su Indija Bangladešas išsikovojo nepriklausomybę.

Baracko Obamos išrinkimą naujuoju JAV prezidentu galima laikyti ryškių pokyčių šios valstybės užsienio politikoje pradžia. Šiuo atveju kalbama ne vien apie analitikų įvairiai vertinamas (pasaulinės ekonominės krizės kontekste) laukiamas permainas JAV tarptautinėje ekonominėje politikoje. Pokyčiai neabejotinai palies ir kitas šalies užsienio politikos sritis, tarp jų – ir dvišalį bei daugiašalį karinį ir politinį bendradarbiavimą bei kt.

Po ilgų derybų ir daugybės nesibaigiančių interesų derinimo posėdžių Jungtinių Tautų Saugumo Taryba sausio 8-ąją priėmė rezoliuciją, raginančią nedelsiant nutraukti karo veiksmus Gazos ruože. Rezoliucija Nr. 1860 kviečia abi kariaujančias puses – Izraelį ir politinę partiją „Hamas“ – paskelbti ilgalaikes paliaubas, sąlygojančias visišką Izraelio kariuomenės atsitraukimą iš Gazos teritorijos.

Prieš kelis mėnesius Somalio piratų pagrobtas Ukrainos tanklaivis „Faina“, gabenęs didžiulį kiekį ginkluotės, atrodo, buvo paskutinis lašas, perpildęs tarptautinės bendruomenės kantrybės taurę.

Sekmadienį Pakistane, prie Pešavaro miesto, daugiau kaip 200 Talibano kovotojų užpuolė NATO terminalą ir padegė apie 90 sunkvežimių, kurie vežė krovinius Afganistane dislokuotoms vakariečių pajėgoms. Tai didžiausios tokios rūšies išpuolis Pakistane ir, pasak policijos, buvo itin gerai suorganizuotas ir įgyvendintas.

Naujajame tūkstantmetyje terorizmas „sušvito“ naujomis spalvomis ir pasirodė naujais veidais. Enciklopedinė svetainė „Wikipedia“ terorizmu (teroru, smurtu, prievarta) vadina organizuotų grupuočių sistemingą grasinimą ar nenuspėjamo smurto naudojimą siekiant ideologinių tikslų. Pagrindinis terorizmo taikinys – civiliai gyventojai, o dažniausiai naudojamas ginklas – baimė.

2008 m. rugpjūčio mėnesį vyko karinis konfliktas dėl Pietų Osetijos. Į karinius veiksmus įsitraukė Gruzija ir Rusija. Informacinius pranešimus apie įvykius Gruzijoje galite rasti čia.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).