Priešraketinės gynybos sistemos (PRG) elementų dislokavimas Lietuvoje būtų naudingas mūsų šaliai, tačiau šiuo metu dėl to besideranti Lenkija turi sutikti su JAV pasiūlymu, dienraščiui „Dziennik“ teigė europarlamentaras Vytautas Landsbergis. Anot jo, atsisakymas priimti PRG elementus reikštų Varšuvos nuolankumą Maskvai.

Kartu su raketomis „Shahab–3” Iranas paleido žinią: mes nusiteikę rimtai. Apie ginklavimosi padarinius Iranui ir pasauliui.

Neseniai Iranas išbandė raketas „Shahab–3“, kurios galėtų numušti taikinius „priešiškoje šalyje“ – Izraelyje. Reakcija buvo žaibiška: Jeruzalėje iškart nuskambėjo pareiškimai apie galimą karą; JAV vadovai griebėsi už galvos – karo jie dabar norėtų mažiausiai; europiečiai atšaukė planus investuoti Irane.

Aukštų JAV pareigūnų teigimu, jei žlugtų Vašingtono derybos su Varšuva dėl raketų perėmėjų dislokavimo, alternatyva lenkiškajam projektui galėtų būti raketų dislokavimas Lietuvoje.

Šaltojo karo metais įtampą atskiruose pasaulio kraštuose buvo įprasta palaikyti su ten dislokuojamų ginkluotųjų pajėgų pagalba, atgrasinant priešininkus, remiant separatistus ir t. t. Praėjusiame amžiuje turėjome ne vienos tokios priešpriešos pavyzdį, garsiausia jų turbūt yra vadinamoji Kubos krizė, dėl kurios vos nekilo branduolinis konfliktas tarp Sovietų Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų.

Lietuvą trečiadienį pasiekė žinia apie galimą JAV priešraketinio gynybos skydo elementų perkėlimą į Lietuvą, jei įstrigtų Vašingtono derybos su Lenkija. Tiesa, tokią informaciją paneigė Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

O ir amerikiečių pareigūnai teigė tik informavę Lietuvą apie vykstančių derybų su Lenkija eigą, neatmesdami nė vienos Rytų Europos šalies kaip galimos alternatyvos Lenkijai.

Ginklai nėra kalti, kad aukštus postus užimantys bepročiai įsako juos naudoti, o įnirtingai kautis už kokio nors vieno nereikšmingo ginklo uždraudimą yra tas pats, kas vėžinį susirgimą gydyti aspirinu.

Praėjusią savaitę JAV gynybos departamentas pranešė, kad netoli Havajų iš laivo paleista raketa sėkmingai pataikė į 2006 m. gruodį paleistą sugedusį Amerikos žvalgybinį palydovą „US 193“. Visas aparatas į Žemę būtų nukritęs kovo 6 dieną.

Venesuela tapo didžiausia ginklų pirkėja Lotynų Amerikoje ir viena didžiausių pasaulyje, lenkdama tokias valstybes kaip Iranas bei Pakistanas. Pentagono duomenimis, per praėjusius dvejus metus Venesuela ginklų prisipirko už 4,3 milijardo dolerių, o Pakistanas – už 3 milijardus, Iranas – už 1,7 milijardo.

Po Sovietų Sąjungos žlugimo visi branduoliniai ginklai, dislokuoti Baltarusijos, Ukrainos ir Kazachstano teritorijoje, buvo išvežti į Rusiją. Ji vienintelė iš buvusių sovietinių respublikų liko vadinamojo „branduolinio klubo“ nare. Pagal 1992 metų Lisabonos protokolą Baltarusija, Ukraina ir Kazachstanas buvo paskelbtos valstybėmis, neturinčiomis branduolinio ginklo.

Be abejo, taip manyti esama pagrindo, juolab kad nestabilumas Pakistane naudingas ne vien Talibanui, bet ir „Al Qaedai“. Opozicijos lyderės Benazir Bhutto nužudymas prieš pat Naujuosius šiame kontekste įgyja simbolinę reikšmę. Gruodžio 27-ąją rinkimų kampanijos mitinge Ravalpindžio mieste B. Bhutto kalbėjo tūkstančiams savo šalininkų, taigi žuvo ne tik ji. Politikė šį mitingą planavo iš anksčiau, nors šalies prezidentas Pervezas Musharrafas ragino opozicijos lyderę saugumo sumetimais jį atidėti.

2007 metų vasarį Šiaurės Korėjos lyderis Kimas Jong-Ilas iki gruodžio 31 dienos sutiko padaryti du dalykus: išmontuoti Jongbjono reaktorių ir pateikti Šiaurės Korėjos branduolinės programos detales.

Hegelis yra pasakęs, kad karas yra pažangos variklis. Iš tikrųjų turbūt niekas pasaulio raidos istorijoje nesivystė taip sparčiai kaip karinės technologijos, kurios tik vėliau buvo pritaikomos taikiame gyvenime (ypač tai buvo ryšku šaltojo karo metais Sovietų Sąjungoje, kur buvo kuriama labai aukšto techninio lygio ginkluotė, o paprasti gyventojai važinėjo nekokybiškais automobiliais ir naudojosi atsilikusia buitine technika).

Jungtinių Tautų paskelbtame pranešime ekspertai įvertino konfliktų, kuriuos gali sukelti klimato pokyčiai, pavojingumą. Prancūzijos dienraštis „Le Figaro“ apžvelgė didžiausią nerimą keliančius scenarijus.

Nuosaikaus klimato zonas niokoja sausra, ledynai virsta žaliuojančiomis oazėmis, o ciklonai ir musonai siautėja su dar nematyta jėga.

Pastaruoju metu branduolinio ginklo neplatinimo tematika užima vieną svarbiausių vietų tarptautinėje darbotvarkėje. Intensyviai tebevyksta pasaulio bendruomenės derybos šioje srityje su Iranu bei Šiaurės Korėja, ir su pastarąja tam tikrų teigiamų rezultatų jau yra (neseniai ji sustabdė savo branduolinį reaktorių), o su Iranu, tikėtina, siekiančiu pasigaminti branduolinį ginklą, konstruktyvaus susitarimo pasiekti niekaip nepavyksta.

JAV ir NATO invazija 2001 metais iš valdžios Afganistane pašalino Talibano režimą, tačiau talibai niekur nedingo. Jie rado prieglobstį Pakistano pasienio regionuose ir tęsia kovą su Vakarais ir Hamido Karzajaus vyriausybe. Paskutiniu metu pastebima pokyčių Talibano taktikoje: atrodo, judėjimas persitvarko, tapdamas pasaulinio džihado, kuriam vadovauja „Al Qaeda“, dalimi.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).