Nesunku pastebėti keistą ginklavimosi ciklą: kiekvieną vėlyvą rudenį Rusija padaro militaristinius pareiškimus, kurių tikslas – užimti palankias pozicijas pasaulyje, nepaisant didėjančios krizės ir konfrontacijos su JAV.

Ką reiškia toks dėsningumas?

Šių metų gruodį Norvegijos sostinėje Osle daugiau kaip šimto pasaulio valstybių atstovai ketina pasirašyti galutinį tarptautinį susitarimą (Convention on Cluster Munitions) dėl kasetinių bombų uždraudimo. Gegužės mėnesį 107 šalių diplomatai Dublino konferencijoje užbaigė audringas diskusijas dėl šio mirtį sėjančio ginklo naudojimo ir uždraudimo, tačiau didžiausi kasetinių bombų gamintojai ir sprogdintojai net neatsiuntė savo atstovų ir prisidėti prie šios iniciatyvos neketina.

Iš karto po įvykių Gruzijoje Lietuvoje įsiplieskė diskusija dėl to, kas būtų, jeigu „agresyvėjanti Rusija, kurios vadovybės galvose greičiausiai egzistuoja sugrįžimo prie SSRS sienų planas, staiga nuspręstų okupuoti Baltijos valstybes“. Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, duodamas interviu vokiečių dienraščiui „Sueddeutsche Zeitung“, pažymėjo, kad įvykiai Gruzijoje tebuvo ilgalaikių Rusijos planų įgyvendinimo pradžia, nes dabartiniai Rusijos lyderiai tebesiilgi didelės rusų ar sovietinės imperijos.

Adeno įlanka, jungianti Raudonąją ir Arabijos jūras, pastaruoju metu tapo pačia pavojingiausia vieta pasaulinei laivininkystei. Joje siaučiantys Somalio piratai, remiantis įvairiais duomenimis, šiais metais užgrobė beveik 60 laivų. „Chatham House“ – Didžiosios Britanijos karališkasis tarptautinių santykių institutas (Royal Institute of International Affairs) – skelbia, kad nuo metų pradžios šie jūrų banditai gavo beveik 30 milijonų JAV dolerių išpirkų.

Rusijos kariškiai iki gruodžio 1 d. turi palikti Baikonuro kosmodromą. Tokį sprendimą 2005 m. priėmė Rusijos vyriausybė, nors jo demilitarizacija prasidėjo dar 1997 metais. Iš šio Kazachstano rajono rusų kariškiai turėjo išvykti iki 2007 m., tačiau juos pristabdė gyvenamojo ploto stygius tėvynėje, kitos socialinės problemos.

Rusijoje sustiprėjo cenzūra, o dabartinė situacija vis labiau primena sovietinius laikus. Be to, Rusijos užsienio politika – karas su Gruzija, po to Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybės pripažinimas – rodo, kad valstybė sugrįžo į Šaltojo karo būseną. Taip šiuolaikinę Rusiją apibūdina rusų disidentas, profesorius Borisas Sokolovas.

„Euskadi Ta Askatasuna“ („Baskų Tėvynė ir laisvė“) vadinama baskų separatistinė organizacija, kovojanti su Ispanijos centrine valdžia dėl Baskijos (arba Euskal Herria, kaip kraštą vadina patys baskai) regiono nepriklausomybės baskų istorinių žemių ribose (konkrečiau – šiaurės Ispanijoje ir pietvakarių Prancūzijoje). ETA laikoma atsakinga už daugiau nei 1,5 tūkstančio teroristinių išpuolių, nusinešusių per 800 gyvybių.

JAV karo laivai – į Juodąją jūrą, o Rusijos – prie Venesuelos krantų. Tokiais grasinamais gestais šį rudenį keičiasi dvi didžiosios valstybės, kurių santykiuose jaučiamas šaltukas. Jis ypač padvelkė po to, kai Rusija rugpjūtį įvykdė agresijos aktą Kaukaze. Vakaruose prakalbo apie atsinaujinusį šaltąjį karą. Atrodo, tai ne kas kita, kaip geopolitinių įtakos zonų dalijimosi tąsa.

Kokios svarbios yra priešraketinės ir priešlėktivinės gynybos sistemos šiandienos kare, aiškinti nereikia – nugali tas, kas turi pranašumą ore. Pažymėtina, kad Jungtinėms Valstijoms paskutiniu metu neteko susidurti su rimtu priešininku, kuris turėtų modernius priešlėktuvinės (PLG) ir priešraketinės gynybos (PRG) kompleksus.

Žinomas Rusijos karinis analitikas, laikraščio „Novaja gazeta“ apžvalgininkas P. Felgenhaueris rašo apie Rusijos ir Gruzijos karinio konflikto pradžią ir ištakas. Žemiau pateikiamas sutrumpintas jo straipsnio, rugpjūčio 14 d. išspausdinto „Novaja gazeta“, vertimas.

Pastaruoju metu daug kalbama apie tai, kad autoritarinis Rusijos režimas militarizuojasi. Iš tikrųjų tai yra priekaištai, paremti dvejopais standartais. Atsižvelgiant į tai, kaip degradavo Rusijos kariuomenė per paskutinį XX a. dešimtmetį, šiuo metu šalies valdžia tik mėgina atkurti prarastą karinį potencialą, į kurį kiekviena pasaulio šalis turi teisę.

Šiandien, žinoma, dar nepraėjo pakankamai laiko, kad konfliktą Pietų Osetijoje galima būtų įvertinti visapusiškai ir objektyviai, tačiau tam tikrus taškus ant i galima sudėti jau dabar. Viskas priklauso nuo pozicijos, kurios laikomasi apskritai tarptautinės politikos įvykių atžvilgiu. Jeigu laikoma, kad Kosovas yra vertas nepriklausomybės, jos neginčijamai yra verta ir Pietų Osetija bei Abchazija (ir Čečėnija, žinoma, taip pat).

Pildosi blogesnieji spėjimai, kad suskilusi ir, deja, pataikūniška Europa galų gale stos Rusijos agresorių pusėn. Tą rodo Europos Sąjungos vadovų neįgalumas net pareikšti, kad valstybė, peržengusi sienas ir siautėjanti kitos valstybės teritorijoje, yra agresorė. Jiems neaišku? Nei ši sena demokratijų bendrija, nei paralyžiuotos Jungtinės Tautos nepareikalavo, kad interventų kariuomenė, kartu su vyriausiuoju vadu Kremliuje atsakinga už tebesitęsiantį smurtą ir plėšikavimus, tučtuojau išsinešdintų. Prašymai tik liautis nieko neduoda, kaip ir bejėgiški vadovų kalbėjimai apie Rusijos panaudotas „neadekvačias priemones“.

Atrodo, kad Gruzija nutarė atkariauti separatistinį Pietų Osetijos regioną. Nors padėtis dar nevisiškai aiški ir skelbiami prieštaringi pranešimai, Gruzijos ginkluotosios pajėgos pradėjo plataus masto karines operacijas, puola sostinę Cchinvalį, gal net užėmė miestą. Tbilisis skelbia esą kontroliuoja didžiąją dalį Pietų Osetijos teritorijos.

„Hamas“ – Harakat al-Muqawama al-Islamiyya, arba Islamo pasipriešinimo judėjimas. Arabų kalba trumpinys „Hamas“ reiškia „atsidavimą“, „užsidegimą“. Šitaip besivadinanti grupuotė yra didžiausias ir įtakingiausias karinis politinis judėjimas Palestinoje. ES, JAV ir Izraelis jį laiko teroristine organizacija.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).