Naujasis branduolinis amžius atrodo itin bauginantis dėl „garantuoto abipusio nesupratimo“, tvirtina britų dienraštis „The Guardian“. Ne tiek senais, kiek primirštais laikais karinės branduolinės doktrinos pasižymėjo grubia, tačiau elementaria logika. Jei tu ištaškysi mane, aš ištaškysiu tave – taip buvo išlaikoma taika tuometinėje branduolinėje epochoje (vadinamoji „užtikrinto abipusio susinaikinimo“ garantija).

Praeitą sekmadienį čekų internetiniai chuliganai pasidarbavo iš peties. Tiesioginės naujienų laidos transliavimo metu jiems pavyko prisijungti prie eterio ir paleisti siužetą apie neva įvykusį šalyje branduolinį sprogimą. Nustebę ir šokiruoti žiūrovai stebėjo gana realistiškus vaizdus su branduoliniu „grybu“, išaugusiu, pagal pranešimą, kažkur Šiaurės Moravijoje. Į televizijos redakciją iškart pasipylė skambučiai.

Antradienį po savaitę trukusios apgulties Pakistano kariuomenės daliniai šturmavo vadinamąją Raudonąją mečetę sostinėje Islamabade. Žuvo daugiau negu 70 žmonių, tarp jų ir vienas mečetės vadovų. Kariuomenės atstovai pažymėjo, kad mečetės mokinių gretas papildė gerai ginkluoti ir patyrę kovotojai, mečetės pastatų komplekse buvo įrengti bunkeriai.

Jei per artimiausius metus nei Gruzijoje, nei Rusijoje neįvyks labai didelių pokyčių (politinio kurso kaitos, didelių ekologinių arba kitokių katastrofų, stambaus masto vidaus konfliktų ir pan.), tarp Gruzijos ir Rusijos turėtų kilti ginkluotas konfliktas.

Šiame straipsnyje aprašomos labiausiai tikėtinos jo priežastys, eiga ir pasekmės.

Informacinis karas – paplitęs, netgi madingas žodžių derinys. Apie šio karo grėsmę pastaruoju metu nuolatos kalbama. Tačiau retai užsimenama, kas tiksliai tai yra ir kuo iš tiesų gresia informacinio karo veiksmai valstybei, politikams ir net paprastiems žmonėms.

Afrikos rage įsikūręs Somalis ribojasi su Džibučiu, Etiopija ir Kenija. Toks kaip šiandien Somalis tapo po britiškojo Somalio šiaurinės provincijos ir itališkojo Somalio pietinės provincijos susivienijimo 1960 metais. Nepaisant somalių atskyrimo kolonijiniu laikotarpiu, jie išliko viena vientisiausių ir darniausių Afrikos tautų. Somalių taip pat gyvena kaimyninėse valstybėse, ir jų pastangos susivienyti yra bene didžiausias konflikto šaltinis.

Lietuvoje žodis terorizmas labai intensyviai pradėtas linksniuoti tik prasidėjus naujajam šimtmečiui. Be abejo, tai sutapo su itin didelį rezonansą turėjusiais teroristiniais aktais JAV 2001 m. Vienas paskui kitą smigo teroristų užgrobti lėktuvai į pasaulio prekybos centro „brolius dvynius“, nusinešdami kartu su savimi daug nekaltų gyvybių.

Šią savaitę pasaulio žiniasklaidoje sumirgėjo nerimą keliančių žinių apie tai, kad pasaulis stovi ant naujo karo slenksčio. Arabų, o vėliau ir kitų šalių laikraščiuose pasipylė pranešimų, kad vėliausiai balandžio mėnesį JAV kartu su savo artimiausia bendražyge Didžiąja Britanija ryšis pulti Iraną bei bombarduoti šios šalies branduolinius įrenginius ir naftos saugyklas.

Naujųjų metų sandūroje, kai paprastai apmąstome savo būtį ir pažvelgiame į gyvenimą tarsi iš paukščio skrydžio, pasigirdo nerimą keliančių samprotavimų apie katastrofą žadantį globalinį atšilimą. Nuogąstavimus paskatino Londono dienraščio „The Guardian“ straipsnis apie 2007 m., kurie dėl vadinamojo El Ninjo klimato fenomeno žada būti karščiausi per visą Žemės istoriją. Šiomis dienomis klimato ekspertai ir politikai susitinka Buenos Airėse, kad pažymėtų Kioto protokolo įsigaliojimą.

Savaitgalį britų spauda šokiravo pasaulį. Laikraštis „The Sunday Times“ pranešė, kad Izraelis yra parengęs slaptą planą smogti branduolinį smūgį trims Irano urano sodrinimo objektams. Leidinys teigia, jog rengiami du Izraelio karinių oro pajėgų daliniai, kurie bunkeriams sprogdinti skirtomis mažo galingumo atominėmis bombomis sunaikins Irano objektus.

Fronto suvestinių įkarštyje jau beveik priimtina laikyti, kad karas tarp islamo ir krikščionybės vyko visada. Chimerų kare bet koks prasimanymas atrodo kaip negailestinga tiesa. Reikia tik teisingai nustatyti atskaitos tašką. Galimas ir akademinis požiūris, ir prisiminti kryžiaus žygių laikus. Tik girti riteriai dėl patikusio kaklo papuošalo buvo pasiruošę papjauti bet ką, nepriklausomai nuo religinių pažiūrų. Kita vertus, apie didžius nuopelnus islamui parašyta ant Mehmeto II kriptos, jis dar vadinamas Mehmetu Užkariautoju arba Fatihu, pavertusiu Konstantinopolio gatves kraujo kanalais.

Buvusio Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) karininko Aleksandro Litvinenkos apnuodijimas dar kartą pademonstravo, kokių metodų imasi Kremlius, norėdamas pašalinti jiems neįtikusius politikus ar juos išdavusius veikėjus. Tiesa, kol kas egzistuoja tik įtarimai, kad jį talio – šio pavojingo cheminio elemento – mišiniu apnuodijo Rusijos agentai, bet visi požymiai, rašant šį straipsnį, rodė, kad buvusiu saugumo karininku norėta atsikratyti.

Antradienį tarptautinė organizacija „Reporteriai be sienų“ (RSF – „Reporter sans frontiere“) paskelbė 2006 metų Pasaulinį spaudos laisvės indeksą – cenzūros, bauginimų ir smurto prieš žurnalistus apžvalgą. Tyrimą komentuoja politikos apžvalgininkas žurnalistas Česlovas Iškauskas.

JAV taip pat „neblizga“…

Štai įdomiausi tyrimo nurodomi pokyčiai.

Pasirodo, Suomija, Islandija, Airija ir Nyderlandai turi didžiausią žodžio ir žiniasklaidos laisvę, o Šiaurės Korėja ir vėl liko paskutinė.

Šią savaitę Vilniuje buvo pažymimos 15-osios Lietuvos ir Rusijos diplomatinių santykių atkūrimo metinės. Sklandus bendravimas tarp Rusijos Dūmos delegacijos bei Lietuvos atstovų vyko nepaisant to, kad vietinės Rusijos ambasados pirmasis sekretorius įprasta diplomatine tvarka buvo paprašytas išvykti iš šalies, įtariant jį veikla, peržengiančia ambasadai būdingas funkcijas.

Žinoma, mūsų Seimas pamalonino rusų kolegas, prieš jų vizitą nepriimdamas deklaracijos dėl savo paramos Gruzijai, kas, savo ruožtu, Maskvos atstovams leido tik dar kartą viešai kritikuoti tarsi Tbilisio sukeltą politinį šou ir „pagirti“ tvarkingai diplomatinės praktikos besilaikančius lietuvius, teigiant, jog jokių skandalų dėl Olego Riabčikovo išsiuntimo nekils.

2006 10 09 – Šiaurės Korėja susprogdino po žeme galingą bombą. Prieš savaitę ji perspėjo pasaulį, kad ruošiasi sprogdinti branduolinį užtaisą, o pasaulis ją perspėjo, kad to daryti nereikėtų. Šiandien yra svarbu suprasti, ką padarė Šiaurės Korėja ir kodėl ji taip pasielgė. Taip pat būtina įvertinti jos provokacinio (kitaip nepavadinsi) žingsnio reikšmę (visų pirmą branduolinio ginklo plėtros problemos kontekste) ir nuspėti galimą tarptautinės bendruomenės reakciją į šį žingsnį, kuri turėtų būti griežta ir vienareikšmiška, bet tinkamai pasverta.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).