Venesuela tapo didžiausia ginklų pirkėja Lotynų Amerikoje ir viena didžiausių pasaulyje, lenkdama tokias valstybes kaip Iranas bei Pakistanas. Pentagono duomenimis, per praėjusius dvejus metus Venesuela ginklų prisipirko už 4,3 milijardo dolerių, o Pakistanas – už 3 milijardus, Iranas – už 1,7 milijardo.

Po Sovietų Sąjungos žlugimo visi branduoliniai ginklai, dislokuoti Baltarusijos, Ukrainos ir Kazachstano teritorijoje, buvo išvežti į Rusiją. Ji vienintelė iš buvusių sovietinių respublikų liko vadinamojo „branduolinio klubo“ nare. Pagal 1992 metų Lisabonos protokolą Baltarusija, Ukraina ir Kazachstanas buvo paskelbtos valstybėmis, neturinčiomis branduolinio ginklo.

Be abejo, taip manyti esama pagrindo, juolab kad nestabilumas Pakistane naudingas ne vien Talibanui, bet ir „Al Qaedai“. Opozicijos lyderės Benazir Bhutto nužudymas prieš pat Naujuosius šiame kontekste įgyja simbolinę reikšmę. Gruodžio 27-ąją rinkimų kampanijos mitinge Ravalpindžio mieste B. Bhutto kalbėjo tūkstančiams savo šalininkų, taigi žuvo ne tik ji. Politikė šį mitingą planavo iš anksčiau, nors šalies prezidentas Pervezas Musharrafas ragino opozicijos lyderę saugumo sumetimais jį atidėti.

2007 metų vasarį Šiaurės Korėjos lyderis Kimas Jong-Ilas iki gruodžio 31 dienos sutiko padaryti du dalykus: išmontuoti Jongbjono reaktorių ir pateikti Šiaurės Korėjos branduolinės programos detales.

Hegelis yra pasakęs, kad karas yra pažangos variklis. Iš tikrųjų turbūt niekas pasaulio raidos istorijoje nesivystė taip sparčiai kaip karinės technologijos, kurios tik vėliau buvo pritaikomos taikiame gyvenime (ypač tai buvo ryšku šaltojo karo metais Sovietų Sąjungoje, kur buvo kuriama labai aukšto techninio lygio ginkluotė, o paprasti gyventojai važinėjo nekokybiškais automobiliais ir naudojosi atsilikusia buitine technika).

Jungtinių Tautų paskelbtame pranešime ekspertai įvertino konfliktų, kuriuos gali sukelti klimato pokyčiai, pavojingumą. Prancūzijos dienraštis „Le Figaro“ apžvelgė didžiausią nerimą keliančius scenarijus.

Nuosaikaus klimato zonas niokoja sausra, ledynai virsta žaliuojančiomis oazėmis, o ciklonai ir musonai siautėja su dar nematyta jėga.

Pastaruoju metu branduolinio ginklo neplatinimo tematika užima vieną svarbiausių vietų tarptautinėje darbotvarkėje. Intensyviai tebevyksta pasaulio bendruomenės derybos šioje srityje su Iranu bei Šiaurės Korėja, ir su pastarąja tam tikrų teigiamų rezultatų jau yra (neseniai ji sustabdė savo branduolinį reaktorių), o su Iranu, tikėtina, siekiančiu pasigaminti branduolinį ginklą, konstruktyvaus susitarimo pasiekti niekaip nepavyksta.

JAV ir NATO invazija 2001 metais iš valdžios Afganistane pašalino Talibano režimą, tačiau talibai niekur nedingo. Jie rado prieglobstį Pakistano pasienio regionuose ir tęsia kovą su Vakarais ir Hamido Karzajaus vyriausybe. Paskutiniu metu pastebima pokyčių Talibano taktikoje: atrodo, judėjimas persitvarko, tapdamas pasaulinio džihado, kuriam vadovauja „Al Qaeda“, dalimi.

Naujasis branduolinis amžius atrodo itin bauginantis dėl „garantuoto abipusio nesupratimo“, tvirtina britų dienraštis „The Guardian“. Ne tiek senais, kiek primirštais laikais karinės branduolinės doktrinos pasižymėjo grubia, tačiau elementaria logika. Jei tu ištaškysi mane, aš ištaškysiu tave – taip buvo išlaikoma taika tuometinėje branduolinėje epochoje (vadinamoji „užtikrinto abipusio susinaikinimo“ garantija).

Praeitą sekmadienį čekų internetiniai chuliganai pasidarbavo iš peties. Tiesioginės naujienų laidos transliavimo metu jiems pavyko prisijungti prie eterio ir paleisti siužetą apie neva įvykusį šalyje branduolinį sprogimą. Nustebę ir šokiruoti žiūrovai stebėjo gana realistiškus vaizdus su branduoliniu „grybu“, išaugusiu, pagal pranešimą, kažkur Šiaurės Moravijoje. Į televizijos redakciją iškart pasipylė skambučiai.

Antradienį po savaitę trukusios apgulties Pakistano kariuomenės daliniai šturmavo vadinamąją Raudonąją mečetę sostinėje Islamabade. Žuvo daugiau negu 70 žmonių, tarp jų ir vienas mečetės vadovų. Kariuomenės atstovai pažymėjo, kad mečetės mokinių gretas papildė gerai ginkluoti ir patyrę kovotojai, mečetės pastatų komplekse buvo įrengti bunkeriai.

Jei per artimiausius metus nei Gruzijoje, nei Rusijoje neįvyks labai didelių pokyčių (politinio kurso kaitos, didelių ekologinių arba kitokių katastrofų, stambaus masto vidaus konfliktų ir pan.), tarp Gruzijos ir Rusijos turėtų kilti ginkluotas konfliktas.

Šiame straipsnyje aprašomos labiausiai tikėtinos jo priežastys, eiga ir pasekmės.

Informacinis karas – paplitęs, netgi madingas žodžių derinys. Apie šio karo grėsmę pastaruoju metu nuolatos kalbama. Tačiau retai užsimenama, kas tiksliai tai yra ir kuo iš tiesų gresia informacinio karo veiksmai valstybei, politikams ir net paprastiems žmonėms.

Afrikos rage įsikūręs Somalis ribojasi su Džibučiu, Etiopija ir Kenija. Toks kaip šiandien Somalis tapo po britiškojo Somalio šiaurinės provincijos ir itališkojo Somalio pietinės provincijos susivienijimo 1960 metais. Nepaisant somalių atskyrimo kolonijiniu laikotarpiu, jie išliko viena vientisiausių ir darniausių Afrikos tautų. Somalių taip pat gyvena kaimyninėse valstybėse, ir jų pastangos susivienyti yra bene didžiausias konflikto šaltinis.

Lietuvoje žodis terorizmas labai intensyviai pradėtas linksniuoti tik prasidėjus naujajam šimtmečiui. Be abejo, tai sutapo su itin didelį rezonansą turėjusiais teroristiniais aktais JAV 2001 m. Vienas paskui kitą smigo teroristų užgrobti lėktuvai į pasaulio prekybos centro „brolius dvynius“, nusinešdami kartu su savimi daug nekaltų gyvybių.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).