Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Konfliktas Artimuosiuose Rytuose neblėsta

www.lrt.lt
2006 07 24

Sekmadienį „Hezbollah“ raketomis mažiausiai šešis kartus apšaudė Izraelio uostamiestį Haifą. Tuo tarpu Izraelio karo lėktuvai toliau atakuoja Libano pietus, o jo sausumos pajėgos užėmė netoli pasienio esantį kaimą, kuris laikomas „Hezbollah“ tvirtove.

Izraelis taip pat pirmą kartą smogė į Saidos uostą Libano pietuose, kur yra susitelkę daugybė karo pabėgėlių.

Sekmadienio rytą Izraelis taip pat  bombardavo Saido uostamiestį ir Beiruto priemiesčius.

 
 
  Pchenjano raketos ir padalintas pasaulis

Laima Vaitiekūnaitė
2006 07 18

http://www.wagingpeace.org/images/issues/nuclear-weapons/issues_nw~image.jpgApie branduolinių ginklų plitimo pavojus šiandieną diskutuojama daug. Jau nuo XX a. 7 deš. siekiama kontroliuoti branduolinių ginklų kūrimą ir eksploatavimą, perdavimą ir platinimą tiek jau turinčių branduolinį ginklą valstybių tarpe, tiek neturinčių, bet potencialiai galinčių branduolinį ginklą susikurti ar jį įsigyti kitais būdais. 1968 m. liepos 10 d. JAV, SSRS, D. Britanija bei dar 59 valstybės pasirašo Branduolinio ginklo Neplatinimo sutartį (NPT – Non-Proliferation of Nuclear Weapon Treaty). Šios sutarties išdava ta, jog šiandienos tarptautiniuose santykiuose daugelio valstybių atominių programų kūrimą prižiūri TATENA (Tarptautinė atominės programos energijos agentūra).

 
 
  Apokalipsė šiandien – branduolinės proliferacijos problema (1)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2006 07 05

„Jeigu kalbėti apie pagrindinę XXI amžiaus grėsmę, tai aš manau, kad tai yra masinio naikinimo ginklų plėtros problema.“ (Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas)

 Šaltojo karo metais branduolinių ginklų problema buvo kaip niekad ryški. Žlugus Sovietų Sąjungai, ji sušvelnėjo, bet jokiu būdu neišnyko. Pastaruoju metu ji vėl išėjo į pirmą planą dėl Irano branduolinės programos.

Masinio naikinimo ginklų, visų pirma branduolinio ginklo, plėtros klausimas yra įvairiapusis ir labai sudėtingas. Šiame straipsnyje bus pabandyta bendrais bruožais išnagrinėti svarbiausius jo aspektus.

 
 
  Grėsmės iš Rytų

Laima Vaitiekūnaitė
2006 06 02

http://www.rustoys.com/papka/russian_bear.jpgLietuvos viešajame diskurse vis dažniau kalbama apie stiprėjančias grėsmes iš Rytų, gresiančias mūsų valstybės nacionaliniam saugumui. Labiausiai įsimintina saugumo vadovo A. Pociaus nelabai konkreti, apie šias grėsmes įspėjanti kalba visuomenėje įnešė sumaištį bei inspiravo atitinkamą susidomėjimą šia tema: įvairiuose valstybės lygmenyse. Pradėta ieškoti įvairiausių sąsajų su Rusijos spec. tarnybomis ir atvirkščiai, bandyta grėsmes ir kalbas apie jas įvardinti populistinėmis. Svarbiau būtų nustatyti ne tai, ar šios rytinės kaimynės suponuojamos grėsmės yra tikros ar tariamos, bet ar galima jų prevencija. Kitas klausimas, ar tokia prevencija yra ir ar išvis vykdoma Lietuvoje?

 
 
  Lietuvai klijuojama „revoliucijos eksportuotojos“ etiketė

Povilas Žielys
2006 05 19

http://www.iccim.org/English/Magazine/iran_commerce/no1-2002/images/14-03.gifRytinėje Europos Sąjungos (ES) kaimynystėje vykdoma aktyvi užsienio politika pelnė Lietuvai „revoliucijos eksportuotojos“ etiketę. Ją mūsų šaliai aktyviai lipina valdžiai lojali Rusijos ir Baltarusijos žiniasklaida. Ši etiketė gali būti traktuojama ne tik kaip Lietuvos aktyvumo įvertinimas, bet ir kaip tam tikrą grėsmę galintis kelti reiškinys.

Pradžia – Kijeve

Prezidento Valdo Adamkaus vizitas į Kijevą 2004 m. gruodį ir jo vaidmuo Oranžinėje revoliucijoje iki šiol prisimenamas su tam tikru pasididžiavimu. Bet šis įvykis taip pat žymi Rusijos ir Baltarusijos informacinio puolimo prieš Lietuvą pradžią.

 
 
  Informacinio Lietuvos puolimo smagračiui neleidžiama sustoti

Matas Jakaitis
2006 04 26

Informacinis Lietuvos puolimas Rusijos žiniasklaidoje įsisiūbavo 2005 m. pavasarį, prieš Antrojo pasaulinio karo Europoje pabaigos 60-mečio minėjimą Maskvoje. Nauja jo banga kilo po Rusijos naikintuvo Su-27 avarijos Lietuvoje praėjusių metų rugsėjo mėn. Dabar papildomus sūkius informacinio puolimo smagračiui bando suteikti Rusijos informacinės agentūros ,,Regnum“ korespondentas Lietuvoje Viktoras Olžičius.

Kovo pabaigoje, vadovaudamasis, kaip pats teigia, ,,blaiviu protu ir gera valia“ ir norėdamas ,,nuginčyti intelektualines doktrinas, skirtas tautų kiršinimui“, agentūros tinklalapyje jis paskelbė didelės apimties straipsnį ,,Informaciniai Rusijos karai“ arba totalinis ,,informacinio komforto“ troškimas“. Šiame straipsnyje informacinės nesantaikos kurstymu jis kaltina Lietuvą ir įrodinėja, kad Rusija neskatina informacinės priešpriešos, tiktai jos žiniasklaida, naudodamasi įvairiomis ,,informacinės rinkos subtilybėmis“, kovoja už didesnį skaitytojų, klausytojų ar žiūrovų skaičių.

 
 
  Lietuvos ir kitų postkomunistinių šalių migracijos tendencijos tampa grėsmingomis...

Lina Kriaučionytė
2006 04 18

Šiandieninė postkomunistinių valstybių piliečių emigracija – persikėlimas gyventi iš vieno krašto į kitą –  tai dinamiškas ir įvairialypis moderniosios tarptautinės migracijos procesas, ypač turint omenyje tai, jog šiuolaikinė visuomeninė migracija nėra izoliuota nuo pasaulyje vykstančio migrantų srautų judėjimo. 

Tarptautinė lietuvių migracija yra dalis vientisos, globalioje bendruomenėje besireiškiančių pokyčių, grandinės. Tačiau emigracija tapo viena opiausių Lietuvos visuomenės problemų. Pastaruoju metu ši problema dažnai visuomenėje laikoma didžiausia nekarine grėsme Lietuvai. Paskaičiuota, kad per pastaruosius 15 metų iš Lietuvos į užsienio šalis visam laikui gyventi išvyko apie 10 proc. Lietuvos gyventojų. Akcentuojama, kad emigracijos mastai išskiria mūsų valstybę iš kitų pokomunistinių šalių. Taigi šiame straipsnyje mėginama pažvelgti į vyraujančias migracijos tendencijas Europoje, ypač pabrėžiant postkomunistines šalis ir jų kontekste išskiriant Lietuvą. 

 
 
  Dominuojančių spec. tarnybų kaimynystė

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2006 04 11

Nesenai įvykę Baltarusijos prezidento rinkimai eilinį kartą suteikė precedentą prisiminti ir pažvelgti į kaimyninėje valstybėje gyvuojančios diktatūros „stuburą“ – specialiąsias šios šalies tarnybas, t.y. valstybės saugumo komitetą (rus. KGB). Nagrinėti vien tik Baltarusijos saugumiečių darbo metodus bei atsidavimą Aleksandro Lukašenkos režimui galima ne vien atsižvelgiant į šios šalies vidaus politikos batalijas. Negalima pamiršti, jog didžiausia Baltarusijos sąjugininke, palaikančia tenykščią „demokratiją“, yra Rusija, kurios valstybinėse struktūrose jau senokai dominuoja vadinamasis saugumiečių klanas, globojamas prezidento Vladimiro Putino.

 
 
  Jonas Kronkaitis: Šiuo metu vidinės grėsmės pavojingesnės nei išorinės

Kalbino Lina Balsytė
2006 03 30

Šią savaitę iškilmingai minimos antrosios Lietuvos įstojimo į NATO metines. Dveji metai dar menkas laiko tarpas daryti kategoriškas išvadas, tačiau, mūsų įsitikinimu, labai įdomu išgirsti nuomonę žmogaus, kuris ypač daug prisidėjo prie to, kad būtų sukurta moderni Lietuvos kariuomenė, visada buvo nuoseklus stojimo į NATO rėmėjas. Pokalbis su buvusiu Lietuvos kariuomenės vadu Jonu Kronkaičiu.

 
 
  Dideli pasirengimai neaiškiai grėsmei

Matas Jakaitis
2006 03 22

Vasario pabaigoje - kovo pradžioje Rusija surengė galingą ataką prieš terorizmą, kol kas tik administracinėje ir įstatymų leidybos srityse. Tiesa, ir karinėje srityje tikėtasi sėkmės – Čečėnijos kovotojų lyderių Š. Basajevo ir D. Umarovo likvidavimui skirtoje operacijoje dalyvavo apie 1,5 tūkstančio teisėsaugos pareigūnų ir karių. Tačiau nesėkmingai.

Tarptautinių santykių sferoje kovojant su terorizmu buvo pastebimas dvigubų standartų taikymas. Tarp kitko, dvigubi standartai – ne naujiena Rusijai kovojant su terorizmu, kurį iki šiol buvo įprasta vadinti tarptautiniu terorizmu.

 
 
  Rusijos veiksnys Baltijos valstybių saugumo politikoje

Kristina Puleikytė
2006 03 21

Atgavus nepriklausomybę XX a. 9 dešimtmetyje Baltijos valstybės turėjo galimybes rinktis iš kelių alternatyvų, renkantis užsienio ir saugumo politikos kryptį,  – glaudžių santykių su Rusija išlaikymas, neutraliteto politika, regioninio bendradarbiavimo tarp trijų Baltijos valstybių skatinimas arba orientacija į Vakarų valstybes. Neatsitiktinai Baltijos politinis elitas pasirinko integracijos į Vakarų saugumo ir ekonomikos struktūras kelią, kuriuo buvo einama siekiant išvengti pavojaus būti įsuktoms į „pilkąją zoną“ tarp besivienijančios Europos ir revanšistinės Rusijos. Be to, pažymėtina ir tai, kad siekis tapti ES ir NATO narėmis buvo skatinamas ne tiek dėl materialinių interesų, kiek dėl noro atsverti Rusijos įtaką.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (3)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu? (3)

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką (2)

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras