Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Laikas apsispręsti: arba kariauti su Rusija informacinį karą, arba pasiduoti (3)

Audrius Bačiulis, Lietuvos žinios
2017 05 08

Lietuva per maža ir per silpna, kad sunaikintų Rusiją, kaip valstybę, tačiau esame pakankamai stiprūs naikinti prieš Lietuvą nukreiptus Rusijos informacinio karo pajėgumus.

Artėja gegužės 9-oji ir Lietuva vėl gaus nemenką porciją agresyvios šovinistinės rusiškos propagandos apie „Pergalę prieš vokiškąjį fašizmą Didžiajame Tėvynes kare“. Neabejotinai bus prisimintas ir „Pribaltikos išvadavimas iš fašizmo“, ir „fašistų pakalikų“ iš Baltijos šalių kova prieš Sovietų Sąjungą. 
 
 
  Žinutė Rusijai: virš Lietuvos prašvilpę moderniausi JAV naikintuvai vykdė slaptą misiją (22)

Vaidas Saldžiūnas, Korespondentas gynybos temomis, Delfi
2017 05 01

Dar antradienį, balandžio 25 d., Estiją triukšmingai pasveikino JAV karinių oro pajėgų naikintuvai F-35. Trumpo vizito metu paskraidę orlaiviai pasuko atgal – kirsdami Lietuvos oro erdvę jie ramiai nuskrido į Leikenhito oro pajėgų bazę Jungtinėje Karalystėje. Tačiau tai tebuvo dėmesį pritraukusi parodomoji dalis, o amerikiečiai vykdė ir iš anksto neskelbtą slaptą misiją.
 
 
  Informacinis karas su Rusija nesibaigs artimiausius 10 metų (5)

Rūta Latvėnaitė, Lietuvos žinios
2017 04 26

„Ar yra galimybė laimėti informacinį karą? Deja, bet turiu nuvilti, kad informacinis karas nesibaigs artimiausius dešimt metų, gal net ir ilgiau, jei Rusija bus tokia, kokia yra dabar. Jis tik gali stiprėti. Kas įdomiausia, kad jei prasideda kariniai veiksniai, tai propaganda skleidžiama dar stipriau, dar įvairesniais kanalais ir priemonėmis, net gi trumposiomis žinutėmis, kai gąsdinami šeimos nariai“, – teigė Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyriausioji specialistė Auksė Ūsienė.
 
 
  Geresnės privatumo apsaugos elektroninėje erdvėje link

Europos Parlamento informacija
2017 04 19

Balandžio 11 d. EP nariai kartu su ekspertais aptarė siūlymus, kuriais siekiama geriau apsaugoti privatumą elektroninių ryšių srityje pritaikant esamas privatumo taisykles prie naujų technologijų realijų, tokių kaip interneto žinutės, ir padedant vartotojams geriau kontroliuoti slapukų naudojimą. EP pranešėjos Marju Lauristin (Socialistai ir demokratai, Estija) teigimu, siekdamos vartotojų pasitikėjimo ryšio paslaugas teikiančio bendrovės turi užtikrinti komunikacijos konfidencialumą.
 
 
  Rusijos kariniai mokymai „Zapad“ – grėsmingi dėl galimų provokacijų (7)

Rasa Pakalkienė, Lietuvos žinios
2017 04 04

„Rusija sugebėtų per 24–48 valandas pradėti kovos veiksmus prieš Baltijos valstybes“, – per spaudos konferenciją teigė pulkininkas Remigijus Baltrėnas. Jis tvirtino, kad per šiais metais rengiamas Rusijos karinius mokymus „Zapad“ yra įmanomos tyčinės ar netyčinės provokacijos.
 
 
  Rusija neranda „ideologinių baudžiauninkų“ Lietuvoje

Rasa Pakalkienė, Lietuvos žinios
2017 04 04

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis, pristatydamas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą, teigė, kad dėl Lietuvos visuomenės sąmoningumo Rusijos propaganda Lietuvoje nepasiekia savo tikslų.
 
 
  „Iskanderai“ jau prisijuokė (3)

Pavelas Gelgenhaueris, "Novaya gazeta"
2017 03 27

Branduolinės raketos grįžta į Europą, šalys apskaičiuoja skrydžio laiką iki Vašingtono ir Maskvos

1987 m. Ronaldo Reigano ir Michailo Gorbačiovo pasirašyta sutartis dėl visų Amerikos ir SSRS vidutinio ir mažo nuotolio branduolinių raketų likvidavimo (Intermediate-Range Nuclear Forces Treaty, INF sutartis) reiškė faktinę Šaltojo karo pabaigą. Formaliai laikoma, kad Šaltasis karas baigėsi 1989 m., kai griuvo Berlyno siena ir karinės Varšuvos sutarties organizacijos iširimas tapo neišvengiamas, o Paryžiuje buvo pasirašyta Įprastinės ginkluotės Europoje apribojimo sutartis (ĮGES). Tačiau kasdienė, kasminutinė parengtis branduoliniam karui baigėsi būtent pasirašius INF sutartį.

 
 
  Kai tiesa yra nepatogi (3)

Viktoras Denisenko
2017 01 18

Valstybės įvaizdis tiek tarptautinėje politinėje arenoje, tiek savo visuomenės akyse priklauso nuo to, kaip sėkmingai šalis geba susitvarkyti su iššūkiais. Didžiausias išbandymas šiam įvaizdžiui – įvairaus pobūdžio nelaimės. Pavyzdžiui, nuolat vykdomi teroro aktai parodo, kad valstybė nesugeba užtikrinti saugumo, o technogeninės katastrofos byloja apie rimtas technologijų, darbuotojų profesionalumo ar jų disciplinos problemas (nelygu, kokios yra tokių katastrofų priežastys). Nesugebėjimas suvaldyti krizių atneša nuostolių – ne tik materialinių, bet ir moralinių. Tačiau šalies valdžia gali stengtis sumažinti neigiamą poveikį, daromą valstybės įvaizdžiui, ar net siekti apversti situaciją taip, kad ji pasitarnautų strateginiams valdžios tikslams. Šiame straipsnyje bus apžvelgti keli naujausi tokios taktikos pavyzdžiai.
 
 
  Valdžios vertikalė: Putino „tobula audra“ (47)

Brian Whitmore, Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas
2017 01 13

Vienas pranešimas atkeliavo iš Berlyno, kitas iš Vašingtono. Tarp jų buvo savaitės skirtumas.

Lapkričio pabaigoje Vokietijos žvalgyba įspėjo, kad Rusija pradėjo kampaniją, kurios tikslas – paveikti artėjančių Bundestago rinkimų procesą. Gruodžio pradžioje CŽV pareiškė žinanti, kad Maskvai jau pavyko įsikišti į JAV prezidento rinkimų eigą.

 
 
  Ką Vakarai gali padaryti, kad atkreiptų Putino dėmesį (51)

Christopher A. Hartwell, Andreas Umland
2017 01 06

Griežtesnės sankcijos vis karingesnei Rusijai

Kas turėtų būti daroma Rusijai tampant vis agresyvesne? Kelios pastarosios savaitės pateikė dar įrodymų, kad Maskva vis labiau tolsta nuo tarptautinių normų ir įstatymų. Nuo tebesitęsiančio neigimo prisidėjus prie MH-17 tragedijos ir humanitarinių konvojų Sirijoje bombardavimo iki Rusijos išstojimo iš Branduolinio saugumo sutarties su JAV, apie ką neseniai pranešė prezidentas Vladimiras Putinas, Rusijos elgesys vis labiau tolsta nuo bendromis taisyklėmis grįsto sutarimo apie pasaulį po šaltojo karo. Ir tai vyksta nepaisant sankcijų, kurių buvo imtasi prieš Maskvą 2014 metais.

 
 
  Clinton ir branduolinis karas (1)

Aleksandras Zeličenka, «Echo Moskvy»
2016 10 28

Pakliuvo čia man skundas dėl mokytojos. Mokytoja iš Maskvos mokyklos. Ne iš pakraščio – iš Kutuzovo prospekto. Dėl jos pasakojimo, kad jeigu amerikiečiai prezidente išrinks Clinton, tai kils branduolinis karas ir mes visi mirsime, vaikas patyrė psichologinę trumą.

Suaugę šeimos nariai tuo buvo labai nepatenkinti ir pasiskundė pačiam Internetui. Internetas atsiliepė, sušnarėjo, ir štai banga atsirito iki manęs.

 
 
  „Su daugybe trūkumų“: Indija paskelbė, kad iš Rusijos pirkti kariniai lėktuvai netinkami eksploatuoti (17)

Aleksandras Kušnaris, Newsader
2016 09 30

Rusiškuose lėktuvuose „MiG-29K“ ir „MiG-29KUB“, tiekiamuose Indijai ir skirtuose naudoti Rusijoje pastatytame lėktuvnešyje „Vikramanditya“ (modernizuotas kreiseris „Admirolas Gorškovas“) išaiškėjo daug itin rimtų trūkumų. Apie tai kalbama Indijos žinybos pranešime, kuris pateikiamas leidinyje „Defense-Aerospace“ („Oro erdvės gynyba“). Publikacijos autoriaus žodžiais tariant, dokumento tekstas itin „niūrus“ atrodo todėl, kad patys jo rengėjai pripažįsta: iš Rusijos nupirktų karinių lėktuvų sistemos yra tiesiog „su daugybe trūkumų“. Ši išvada skamba ypač bauginamai, nes lėktuvai „MiG-29K“ ir „MiG-29KUB“ yra priimti ginkluotėn kaip pagrindinė Indijos karinių oro pajėgų lėktuvnešių laivyno smogiamoji jėga.

 
 
  Turkijos operacija Sirijoje – jataganas Rusijai į nugarą? (54)

Viktoras Denisenko
2016 09 14

Kai beveik prieš metus turkų karinės oro pajėgos numušė į Turkijos oro erdvę įskridusį rusų bombonešį „Su-24“, Vladimiras Putinas pavadino tai „peilio dūriu į nugarą“. Nuo to laiko daug kas pasikeitė. Po stipraus santykių atšalimo Maskva ir Ankara, atrodo, galiausiai susitaikė. Tačiau neaišku, kiek ilgai tęsis naujas draugiškas Turkijos ir Rusijos santykių etapas. Ankara rugpjūčio pabaigoje pradėjo Sirijoje antžeminę operaciją, kurios tikslai nesutampa su Maskvos strateginiais interesais. Kremlius kol kas labai atsargiai vertina šiuos Turkijos veiksmus, tačiau jau dabar aišku, kad „Eufrato skydu“ pavadinta operacija gali tapti lenktu turkišku kardu – jataganu, įsmeigtu į Maskvos interesų nugarą.

 
 
  Privatūs kariai: kaip Maskva maskuoja dalyvavimą konfliktuose Ukrainoje ir Sirijoje (2)

Viktoras Denisenko
2016 04 13

Vos per keletą pastarųjų metų vadinamoji strateginė maskuotė pavirto pagrindine Rusijos geopolitinių žaidimų taktika. Pirmą kartą naujausioje istorijoje plačiausiai ji buvo panaudota per Krymo užgrobimo operaciją. Šiandien jau nėra jokia paslaptis, kad po „savigynos būrių“ priedanga Ukrainos teritorijoje veikė Rusijos kariuomenė (tai propagandiniame filme „Krymas. Kelias į Tėvynę“ pripažino pats Vladimiras Putinas. Tačiau šiandien šie žaidimai yra tęsiami – ir ne tik posovietinėje erdvėje, bet ir tolimesniuose kraštuose, pavyzdžiui, Sirijoje.

 
 
  Rusijos operacija Sirijoje: staiga įvedė, staiga išvedė (70)

Viktoras Denisenko
2016 03 23

Maskva tapo mažai prognozuojamu jėgos centru. Tai dar kartą patvirtino staigus ir netikėtas sprendimas išvesti savo pajėgas iš Sirijos, pareiškus, kad „pagrindiniai uždaviniai“ šioje pilietinio karo kamuojamoje šalyje yra įgyvendinti. Tačiau toks sprendimas paliko daugiau klausimų nei atsakymų. Tarp jų – ar tikrai Rusija traukiasi iš Sirijos ir kodėl ji tai daro? Nors pastaraisiais metais Kremliaus logiką būna itin sunku suprasti, galima pabandyti apžvelgti bent jau pagrindines versijas, susijusias su šiuo sprendimu.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu? (3)

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką (1)

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras