Iki šiol atominis (plačiąja prasme – branduolinis) ginklas kare buvo panaudotas du kartus: 1945 metų rugpjūtį JAV numetė bombas ant Hirosimos ir Nagasakio miestų Japonijoje. Antrasis pasaulinis karas baigėsi egzistuojant tik vienai branduolinei valstybei. Šiuo metu pasaulyje atominį ginklą turinčiomis šalimis, be JAV, laikomos Rusija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Kinija, Indija, Pakistanas, Izraelis ir Šiaurės Korėja, taip pat kyla įtarimų dėl Irano pajėgumų siekiant pasigaminti branduolinį ginklą.

Per paskutinius dešimt metų Indijos gynybos biudžetas išaugo net 64 procentais, ir šalis aplenkė savo svarbiausią varžovę regione Kiniją ir tapo didžiausia ginklų importuotoja pasaulyje. Siekdama modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas, Indija viena iš pagrindinių ginklų tiekėjų pasirinko Rusiją, su kuria palaiko strateginę partnerystę dar nuo šaltojo karo laikų: jos ginklai sudaro apie tris ketvirtadalius Indijos turimo karinio arsenalo.

Iš pirmo žvilgsnio karinio Rusijos ir Kinijos susirėmimo tikimybė šiuo metu yra maža. Tačiau tai dar nereiškia, kad ateityje įvykiai negali pakrypti kitokia linkme. Šiame kontekste esminiai yra keli klausimai. Pirmiausia, ar Kinija žiūri į kaimynines Rusijos žemes kaip į savo teritoriją ir planuoja jas okupuoti? Antra, kokiu atveju ji gali ryžtis tokiam žingsniui ir koks būtų jo rezultatas?

Kai prasidėjo karinė operacija prieš Libiją, kariniai ekspertai tikėjosi, kad pagaliau savo pajėgumą parodys moderniausias Amerikos naikintuvas „F-22 Raptor“. Oficialiai skelbiama, kad tai yra penktosios kartos naikintuvas, todėl būtų labai įdomu pamatyti jo praktines galimybes. Tačiau per visą laiką, kol „Raptor“ yra rikiuotėje, jis nė karto nebuvo naudojamas kovinių veiksmų metu.

Ginklavimasis ir ginklų prekyba – du šio šimtmečio skauduliai, kurie naikina bet kokias galimybes susitarti, neutralizuoti konfliktus ir pasiekti taikos. Beje, sovietiniais laikais mes jautriau reaguodavome į kiekvieną ginkluotės didinimo etapą, tačiau pastaraisiais metais jis tampa gyvybiniu iššūkiu žmonijai.

Ko gero, jau galima patikėti, kad pirmuoju pasaulio teroristu vadinamas Osama bin Ladenas yra sunaikintas. Tai didelis antiteroristinės kampanijos, kuriai vadovauja JAV, laimėjimas. Tačiau analitikai kone vieningai tvirtina, kad O. bin Ladeno mirtis nieko nekeičia, nes pastaraisiais metais terorizmo centrai nebūtinai buvo siejami su talibais, mistine tapusia „Al Qaeda“ ar jos garsiuoju lyderiu.

Likus savaitei iki NATO įkūrimo 62-ųjų metinių ir kelioms dienoms iki Lietuvos įstojimo į ją 7-ųjų metinių, Aljansas nutarė jas pažymėti nauju iššūkiu: nuo pirmadienio jis perėmė vadovavimą karinei operacijai Libijoje. JAV vadovaujamos tarptautinės pajėgos užtikrino kovo 17-ąją Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos paskelbtą neskraidymo zoną, tačiau dabar operacija prieš Muamarą Gaddafi išsiplėtė, ir NATO misija tampa sudėtingesnė.

Kiekvienas – nuo individo iki valstybės – norėtų, kad jį gintų, globotų, juo rūpintųsi. Kilus tikrai ar menamai grėsmei, toks poreikis tik padidėja. Jį ypač išsiugdžiusios mažos tautos, jautrios kiekvienai neteisybei, agresijai ar net griežtesnei politiko frazei. Gal todėl, kad jos greičiau gali išnykti, asimiliuotis, susilieti su didesnėmis. Savisaugos dėsnis, toks dažnas gamtos pasaulyje, galioja ir tarpvalstybiniuose santykiuose.

Priėmus naująją NATO strateginę koncepciją turėtų keistis Europos saugumo architektūra: joje Rusija yra pasiryžusi sustiprinti savo vaidmenį ir atkurti galios balansą su JAV euroatlantinėje erdvėje. Naujoji Europos saugumo sistemos organizacija, kurios sukūrimo idėja vadinama Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo planu, turėtų apimti euroatlantinę erdvę, taip pat ir regionines saugumo organizacijas. Naujoji platesnio formato organizacija apimtų ir NATO, suteiktų didesnę įtaką Rusijai Europos saugumo erdvėje ir atsvertų JAV įtaką.

Nė vienai pasaulio šaliai ne paslaptis, kad ginklų prekyba  – vienas pelningiausių verslų, gerokai papildančių valstybės biudžetą. Šios įplaukos laikomos didžiausiomis po prekybos nafta, dujomis ir kitais gamtos ištekliais. Trečioje valstybės pajamų vietoje, kaip bebūtų keista, yra alkoholio ir kitų narkotizuojančių medžiagų gamyba, dažnai susijusi su vadinamąja šešėline ekonomika. Tačiau nežabotas ginklų eksportas naikina menkiausius stabilumo daigus.

„Jie išmoko tave vogti, jie išmoko tave žudyti, jie išmoko tave daryti dalykus, kurių normalūs žmonės nė neįsivaizduoja“, – taip savo buvusią darbovietę – slaptąją Izraelio tarnybą „Mossad“ – duodamas interviu BBC radijui apibūdina buvęs jos agentas Gadas Shimronas. „Mossad“ pavadinimas pastaruoju metu neretai šmėžuoja pasaulio naujienose: paskutinė didžiulio žiniasklaidos dėmesio sulaukusi operacija yra vieno iš teroristine laikomos palestiniečių organizacijos „Hamas“ lyderių Mahmoudo al-Mabhouho nužudymas Dubajuje, dėl stebėjimo kamerų praktiškai virtęs realybės šou.

Prabangus automobilis, pilnas pažangiausios technikos, apie kurios egzistavimą eiliniai piliečiai nėra net girdėję, kvapą gniaužiančios misijos egzotiškiausiuose pasaulio kampeliuose ir pritrenkiančių gražuolių kompanija. Tokį šnipų gyvenimo vaizdą kuria populiarioji kultūra, visų pirma filmai apie garsųjį agentą Džeimsą Bondą.

Karas Afganistane tęsiasi jau beveik dešimtmetį, tačiau pabaigos, kuri būtų sėkminga JAV, NATO ir jų sąjungininkams, nematyti. Netgi atvirkščiai: 2010-ųjų liepa tapo daugiausia JAV karių gyvybių nusinešusiu mėnesiu per visą karo eigą. Negana to, rekordinio mirčių skaičiaus negalima pavadinti nei atsitiktiniu, nei vienkartiniu, nes jis didėja antrą mėnesį iš eilės – kol nebuvo žinoma liepos mėnesio statistika, žuvusių amerikiečių, o ir visų užsienio karių skaičiumi pribloškė birželis.

Vašingtone esančio instituto „Project 2049“ ekspertai mano, kad Kinijoje planuojama sukurti priešlaivinių raketų bazę, kurioje turėtų būti dislokuota naujausia jos raketa „Dong Feng 21D“. Apie ją žinoma nedaug. Tai yra kinų balistinių raketų serijos (DF-21, DF-21A, DF-21B ir DF-21C), pradėtos kurti dar septintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, naujausias ir moderniausias kūrinys.

„Mistral“ sandoris unikalus: NATO valstybė pirmą kartą parduoda tokio lygmens ginkluotę Rusijai. Pasaulyje rimstant pirminiam susijaudinimui dėl tokio artimo Prancūzijos ir Rusijos bendradarbiavimo, ateina laikas gilesnei įvykių analizei. Šiame straipsnyje pabandysiu į „Mistral“ atvejį pažvelgti iš trijų perspektyvų: karinės strateginės, politinės ekonominės ir geopolitinės.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).