Nėra didesnių abejonių, kad Lietuva yra informacinio karo lauke. Šiai karo lauko situacijai – jos analizei ir konstatavimui – buvo skirta pirmoji straipsnio dalis. Tačiau po konstatavimo kyla klausimas: „Ką daryti?“ Klausimas, be jokių abejonių, vertas ne vieno žmogaus, o visos ekspertų grupės (think-tank) apmąstymo. Tačiau tam tikras gynybinės strategijos gaires galima būtų pateikti jau dabar.

Jeigu kuri šalis nevykdo informacinio karo veiksmų, tai nereiškia, kad ji nedalyvauja jokiame informaciniame kare ir yra už kovos lauko ribų. Tokias šalis į informacinę konfrontaciją dažniausiai įtraukia kitos – agresyvesnės ir aktyvesnės valstybės. Žinoma, „nedalyvauti“ informaciniame kare galima, tačiau informacinės ir propagandinės agresijos ignoravimas vargu ar yra tinkama strategija.

Mažytėje Kaukazo respublikoje Pietų Osetijoje verda dideli įvykiai. Apie juos išsamiai rašė Geopolitika.lt iškart po prezidento rinkimų lapkritį (http://www.geopolitika.lt/?artc=5062) ir gruodžio pabaigoje (http://www.geopolitika.lt/?artc=5098). Per šiuos tris mėnesius nuo Gruzijos atsiskyrusiame krašte padėtis tik kaito. Prezidente pasiskelbusi 62 m. pedagogė, buvusi švietimo ministrė Ala Džiojeva tapo šios skandalingos politinės suirutės ašimi.

Artimuosiuose Rytuose bręsta karas. Šį kartą su Iranu. Įdomiausia yra tai, kad pasaulis šiandien išgyvena vis sunkesnę ekonominę krizę, o Vakarai (JAV ir Europa), ir taip turintys rimtų problemų, dar labiau komplikuoja situaciją savo veiksmais prieš Teheraną. Šis sparčiai ginkluojasi ir grasina uždaryti Ormūzo sąsiaurį, tai neišvengiamai atsilieps pasaulinei naftos prekybai (naftos kainų augimu) ir todėl gali turėti neprognozuojamų pasekmių.

Šiandien pasaulyje mažai kam žinomi bitkoinai įgyja vis didesnę prasmę ir vertę, tačiau dar yra nedaug asmenų, kurie galėtų šį terminą paaiškinti. Bitkoinas – tai elektroninė, virtuali valiuta, šiandienos eksperimentas, kuris nežinia ar bus sėkmingas. Jo sėkmę parodys tik laikas.

Nuo Afrikos vakarinės Atlanto pakrantės atsiritusi arabiškų revoliucijų banga pasiekė kitą kraštinį tašką – Siriją: joje štai jau beveik metai netyla pilietinio karo kanonados. Prezidento Basharo Assado režimas bando žiauriai numalšinti jo valdymu nepatenkintų šalies žmonių protestus ir nesileidžia į jokias derybas dėl pasitraukimo. Padėtis Sirijoje tapo nauju nesantaikos akmeniu, dar labiau komplikuojančiu Vakarų santykius su Rusija ir Kinija.

Dvejų metų, kurie astrologų vadinami savo savybėmis visiškai priešingų simbolinių būtybių – Triušio ir Drakono vardais, sandūroje rusakalbėje spaudoje pagausėjo svarstymų apie Baltijos šalių vietą regione ir ateitį. Įdomu tai, kad iš pirmo žvilgsnio objektyvių straipsnių autoriams tarsi priimtinas ugnimi alsuojančio Drakono vaidmuo, o trims Baltijos valstybėms – vargšo iš baimės tirtančio Triušio, kuris netrukus bus suvalgytas.

Sovietų Sąjungos karinės pajėgos galėjo pasigirti savo bazėmis ne tik artimajame, bet ir tolimajame užsienyje. Tai buvo svarbus šaltojo karo elementas, atspindintis globalią sovietų stovyklos dvikovą su Vakarų pasauliu (iš esmės – su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis). Sovietų Sąjungos žlugimas tarp kitų klausimų iškėlė ir karinės infrastruktūros bei jos ateities klausimą.

Atrodo, kad sunaikinus Libijos diktatorių Muammarą Gaddafį arabų šalių problemos nesibaigia. Įsidrąsinusios Vakarų valstybės imasi naujų sankcijų prieš Iraną ir Siriją. Šių musulmoniškų valstybių keliamas rūpestis skirtingas, todėl ir sankcijų poveikis šiems režimams gali būti įvairus.

Branduolinio ginklavimosi temą Maskva tampo kaip gumą. Kai reikia pagąsdinti Vašingtoną ar regiono šalis, ištraukiamas „adekvataus atsako“ į amerikietiškos priešraketinės gynybos sistemos (PRGS) dislokavimo Rytų Europoje planus. Kai paspaudžiamas santykių su JAV „įkrovimo iš naujo“ mygtukas, iš Maskvos skamba užtikrinimai, kad branduolinės raketos dislokuotos nebus.

Atrodo, kad Rusijos karinės pramonės kompleksas išgyvena ne pačias geriausias savo dienas, ir tai lemia ne tik prasidėjęs ginklų importas iš Vakarų, bet ir atvira įtakingų Rusijos karininkų bei politikų kritika rusiškos karinės technikos adresu. Čia galėtume prisiminti nemažą ažiotažą sukėlusius Rusijos sausumos pajėgų vado generolo pulkininko A. Postnikovo žodžius, kad Rusijos karinės pramonės pagaminta ginkluotė savo charakteristikomis atsilieka ne tik nuo NATO, bet ir nuo Kinijos ginkluotės.

Nors šių metų spalio 7 d. žymėjo karo Afganistane dešimtąsias metines, sėkmingos šio užsitęsusio konflikto pabaigos, leisiančios iš šios valstybės išvesti Tarptautinių saugumo palaikymo pajėgų (ISAF) misijoje Afganistane dalyvaujančių 49 šalių sąjungininkių karius, vis dar nematyti.

Pasiruošimas ateities karams reikalauja novatoriškos minties, apverčiančios aukštyn kojomis įprastą mąstymą, ir modernios karinės vertikalės, pradedant nuo kosminės erdvės ir oro ir baigiant sausumos bei jūrų pajėgomis. Visa tai turi veikti kaip vieningas darinys, lengvai sujungiantis karį ant žemės su palydovu aukštai danguje.

Praėjusių metų pradžioje priimtas JAV sprendimas peržiūrėti priešraketinės gynybos (PRG) sistemos komponentų dislokavimo Europoje planus, atrodo, nė kiek nesušvelnino Maskvos retorikos šios sistemos plėtros Europoje klausimu. Kremliaus kritika buvo ir iki šiol išlieka arši, neretai – net ultimatyvi. Rusijos prezidentas D. Medvedevas, šių metų sausį pasirašydamas naujosios Strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo sutarties ratifikavimo dokumentą, įspėjo JAV.

Karinė mintis nestovi vietoje, ir ateities karams ruošiamasi jau šiandien. Kokie tiksliai jie bus, nėra aišku, bet akivaizdu, kad nemaža dalis šiuolaikinės karinės technikos yra atgyvena, kuria po kelių dešimtmečių kariaus tik ekonomiškai ir technologiškai atsilikusios valstybės. Branduolinis ginklas taip pat išlieka tik kraštutinio atvejo priemone, padedančia išlaikyti tam tikrą strateginį balansą.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).