Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  „Baltijos tigrės“ po 20 metų: ar Rusija tiesia pagalbos ranką? (30)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2012 01 04

Dvejų metų, kurie astrologų vadinami savo savybėmis visiškai priešingų simbolinių būtybių – Triušio ir Drakono vardais, sandūroje rusakalbėje spaudoje pagausėjo svarstymų apie Baltijos šalių vietą regione ir ateitį. Įdomu tai, kad iš pirmo žvilgsnio objektyvių straipsnių autoriams tarsi priimtinas ugnimi alsuojančio Drakono vaidmuo, o trims Baltijos valstybėms – vargšo iš baimės tirtančio Triušio, kuris netrukus bus suvalgytas.

 
 
  Rusijos karinės bazės užsienyje – ne tik sovietinis palikimas, bet ir galima ateities strategija (11)

Viktoras Denisenko
2011 12 09

Sovietų Sąjungos karinės pajėgos galėjo pasigirti savo bazėmis ne tik artimajame, bet ir tolimajame užsienyje. Tai buvo svarbus šaltojo karo elementas, atspindintis globalią sovietų stovyklos dvikovą su Vakarų pasauliu (iš esmės – su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis). Sovietų Sąjungos žlugimas tarp kitų klausimų iškėlė ir karinės infrastruktūros bei jos ateities klausimą.

 
 
  Sankcijos Sirijai ir Iranui: kas išloš? (4)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2011 11 30

Atrodo, kad sunaikinus Libijos diktatorių Muammarą Gaddafį arabų šalių problemos nesibaigia. Įsidrąsinusios Vakarų valstybės imasi naujų sankcijų prieš Iraną ir Siriją. Šių musulmoniškų valstybių keliamas rūpestis skirtingas, todėl ir sankcijų poveikis šiems režimams gali būti įvairus.

 
 
  „Iskander“ užkariauja vis didesnes teritorijas (13)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2011 11 23

Branduolinio ginklavimosi temą Maskva tampo kaip gumą. Kai reikia pagąsdinti Vašingtoną ar regiono šalis, ištraukiamas „adekvataus atsako“ į amerikietiškos priešraketinės gynybos sistemos (PRGS) dislokavimo Rytų Europoje planus. Kai paspaudžiamas santykių su JAV „įkrovimo iš naujo“ mygtukas, iš Maskvos skamba užtikrinimai, kad branduolinės raketos dislokuotos nebus.

 
 
  Silpnoji Rusijos ginklų prekybos pusė (10)

Stanislovas Stasiulis
2011 11 11

Atrodo, kad Rusijos karinės pramonės kompleksas išgyvena ne pačias geriausias savo dienas, ir tai lemia ne tik prasidėjęs ginklų importas iš Vakarų, bet ir atvira įtakingų Rusijos karininkų bei politikų kritika rusiškos karinės technikos adresu. Čia galėtume prisiminti nemažą ažiotažą sukėlusius Rusijos sausumos pajėgų vado generolo pulkininko A. Postnikovo žodžius, kad Rusijos karinės pramonės pagaminta ginkluotė savo charakteristikomis atsilieka ne tik nuo NATO, bet ir nuo Kinijos ginkluotės.

 
 
  Ar sąjungininkai pasitrauks iš Afganistano iki 2015 m.? (1)

Aivaras Bagdonas, VU TSPMI doktorantas
2011 10 21

Nors šių metų spalio 7 d. žymėjo karo Afganistane dešimtąsias metines, sėkmingos šio užsitęsusio konflikto pabaigos, leisiančios iš šios valstybės išvesti Tarptautinių saugumo palaikymo pajėgų (ISAF) misijoje Afganistane dalyvaujančių 49 šalių sąjungininkių karius, vis dar nematyti.

 
 
  Karinė futurologija: ateities karai ir pasiruošimas jiems (II) (7)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2011 09 26

Pasiruošimas ateities karams reikalauja novatoriškos minties, apverčiančios aukštyn kojomis įprastą mąstymą, ir modernios karinės vertikalės, pradedant nuo kosminės erdvės ir oro ir baigiant sausumos bei jūrų pajėgomis. Visa tai turi veikti kaip vieningas darinys, lengvai sujungiantis karį ant žemės su palydovu aukštai danguje.

 
 
  Kodėl Rusija priešinasi JAV PRG sistemos plėtrai Europoje? (20)

Aivaras Bagdonas, VU TSPMI doktorantas
2011 09 23

Praėjusių metų pradžioje priimtas JAV sprendimas peržiūrėti priešraketinės gynybos (PRG) sistemos komponentų dislokavimo Europoje planus, atrodo, nė kiek nesušvelnino Maskvos retorikos šios sistemos plėtros Europoje klausimu. Kremliaus kritika buvo ir iki šiol išlieka arši, neretai – net ultimatyvi. Rusijos prezidentas D. Medvedevas, šių metų sausį pasirašydamas naujosios Strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo sutarties ratifikavimo dokumentą, įspėjo JAV.

 
 
  Karinė futurologija: ateities karai ir pasiruošimas jiems (I) (16)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2011 09 12

Karinė mintis nestovi vietoje, ir ateities karams ruošiamasi jau šiandien. Kokie tiksliai jie bus, nėra aišku, bet akivaizdu, kad nemaža dalis šiuolaikinės karinės technikos yra atgyvena, kuria po kelių dešimtmečių kariaus tik ekonomiškai ir technologiškai atsilikusios valstybės. Branduolinis ginklas taip pat išlieka tik kraštutinio atvejo priemone, padedančia išlaikyti tam tikrą strateginį balansą.

 
 
  Branduolinių ginklų plitimo problemos (2)

Jurgita Laurinėnaitė
2011 08 01

Iki šiol atominis (plačiąja prasme – branduolinis) ginklas kare buvo panaudotas du kartus: 1945 metų rugpjūtį JAV numetė bombas ant Hirosimos ir Nagasakio miestų Japonijoje. Antrasis pasaulinis karas baigėsi egzistuojant tik vienai branduolinei valstybei. Šiuo metu pasaulyje atominį ginklą turinčiomis šalimis, be JAV, laikomos Rusija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Kinija, Indija, Pakistanas, Izraelis ir Šiaurės Korėja, taip pat kyla įtarimų dėl Irano pajėgumų siekiant pasigaminti branduolinį ginklą.

 
 
  Ar Rusija netenka didžiausios savo ginklų pirkėjos? (1)

Stanislovas Stasiulis
2011 07 27

Per paskutinius dešimt metų Indijos gynybos biudžetas išaugo net 64 procentais, ir šalis aplenkė savo svarbiausią varžovę regione Kiniją ir tapo didžiausia ginklų importuotoja pasaulyje. Siekdama modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas, Indija viena iš pagrindinių ginklų tiekėjų pasirinko Rusiją, su kuria palaiko strateginę partnerystę dar nuo šaltojo karo laikų: jos ginklai sudaro apie tris ketvirtadalius Indijos turimo karinio arsenalo.

 
 
  Jeigu rytoj karas (III), arba kas būtų, jeigu Kinija nuspręstų atimti iš Rusijos Sibirą ir Tolimuosius Rytus (50)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2011 07 20

Iš pirmo žvilgsnio karinio Rusijos ir Kinijos susirėmimo tikimybė šiuo metu yra maža. Tačiau tai dar nereiškia, kad ateityje įvykiai negali pakrypti kitokia linkme. Šiame kontekste esminiai yra keli klausimai. Pirmiausia, ar Kinija žiūri į kaimynines Rusijos žemes kaip į savo teritoriją ir planuoja jas okupuoti? Antra, kokiu atveju ji gali ryžtis tokiam žingsniui ir koks būtų jo rezultatas?

 
 
  Kodėl F-22 neskraido Libijoje (1)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2011 07 13

Kai prasidėjo karinė operacija prieš Libiją, kariniai ekspertai tikėjosi, kad pagaliau savo pajėgumą parodys moderniausias Amerikos naikintuvas „F-22 Raptor“. Oficialiai skelbiama, kad tai yra penktosios kartos naikintuvas, todėl būtų labai įdomu pamatyti jo praktines galimybes. Tačiau per visą laiką, kol „Raptor“ yra rikiuotėje, jis nė karto nebuvo naudojamas kovinių veiksmų metu.

 
 
  Nori taikos – ruoškis karui ir ginkluokis? (19)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2011 06 15

Ginklavimasis ir ginklų prekyba – du šio šimtmečio skauduliai, kurie naikina bet kokias galimybes susitarti, neutralizuoti konfliktus ir pasiekti taikos. Beje, sovietiniais laikais mes jautriau reaguodavome į kiekvieną ginkluotės didinimo etapą, tačiau pastaraisiais metais jis tampa gyvybiniu iššūkiu žmonijai.

 
 
  Osama bin Ladenas žuvęs. O terorizmas? (8)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2011 05 04

Ko gero, jau galima patikėti, kad pirmuoju pasaulio teroristu vadinamas Osama bin Ladenas yra sunaikintas. Tai didelis antiteroristinės kampanijos, kuriai vadovauja JAV, laimėjimas. Tačiau analitikai kone vieningai tvirtina, kad O. bin Ladeno mirtis nieko nekeičia, nes pastaraisiais metais terorizmo centrai nebūtinai buvo siejami su talibais, mistine tapusia „Al Qaeda“ ar jos garsiuoju lyderiu.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras