Vasario mėnesį Vašingtone įvyko paskutinis, ketvirtasis oficialus dvylikos ekspertų, rengiančių pasiūlymus NATO generaliniam sekretoriui dėl naujosios NATO strateginės koncepcijos, susitikimas. Taigi baigėsi pirmasis (diskusijų) ir kartu prasidėjo antrasis (konsultacijų) etapas rengiant šį strateginę reikšmę tolesnei NATO veiklai turintį dokumentą.

JAV ketinimai priešraketinį skydą perkelti iš Lenkijos ir Čekijos toliau nuo Rusijos sienų – į Rumuniją sukėlė tokias pat įnirtingas diskusijas kaip ir ankstesni Vašingtono planai šias raketas ir radarą dislokuoti Rytų Europos šalyse. Aukščiausioji gynimo taryba jau patvirtino šį planą, o Rumunijos prezidentas Traianas Besescu vasario 4-ąją pareiškė, kad jo šalis „pasirengusi vesti derybas su JAV dėl raketų perėmėjų antžeminio bazavimo ir jas dislokuoti iki 2015 metų“.

Vašingtonas, atrodo, nenori prarasti gerų santykių su Lenkija – didžiausia buvusio Rytų bloko šalimi Europos struktūrose. Šie santykiai pastebimai pablogėjo, kai Varšuva nusivylė, kad jos teritorijoje buvo nutarta nedislokuoti amerikietiškos priešraketinės gynybos sistemos (PRGS) elementų. Dėl viso to kaltas Barackas Obama: prieš metus jis paskelbė santykiuose su Rusija paspaudęs „perkrovimo“ mygtuką.

Šiandien aktualiausiomis grėsmėmis bent jau mūsų regione dažniausiai laikomi galimi energetinių išteklių tiekimo sutrikimai, finansinis nestabilumas, išorės veikėjų įtaka šalies politiniam savarankiškumui. Tačiau nė vienos iš jų, kaip ir terorizmo, organizuoto nusikalstamumo ar juo labiau piratavimo, negalima laikyti nauju, tik paskutiniam dešimtmečiui ar dvidešimtmečiui būdingu reiškiniu.

Prieš kurį laiką Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pristatė Europos saugumo sutarties projektą. Apie šią sutartį Rusija kalbėjo gana ilgai, tačiau jos tekstas viešam svarstymui buvo pateiktas tik neseniai. Svariausias Maskvos argumentas šiuo atveju yra tas, kad veikiantys euroatlantinės erdvės saugumo mechanizmai (NATO, ESBO ir kiti) yra neveiksmingi, tą tariamai parodė karas Gruzijoje.

Nepraėjus nė dviem mėnesiams nuo Nobelio taikos premijos įteikimo Barackui Obamai, JAV vadovas žengė žingsnį, kuriuo, pasak kai kurių analitikų, politikų ir visuomenės veikėjų, jau šiuo metu ima pelnyti karinio konflikto Afganistane eskaluotojo etiketę. Gruodžio 1 d., sakydamas kalbą prestižinėje JAV Vest Pointo karo akademijoje, prezidentas paskelbė savo ilgai lauktą strategiją Afganistane.

Praėjusią vasarą, jai virstant į rudenį, sprogo Rusijos-Gruzijos karas. Prancūzijos prezidentas ir užsienio reikalų ministras abu ėmėsi energingų diplomatinių iniciatyvų, toli skraidė, kad tik sustabdytų karą. O rusų tankai buvo jau Tbilisio prieigose. Rusijos aviacija daužė gruzinų aerodromus, geležinkelius, skandino laivus. Bombarduodami Gorio miestą užmušė olandų žurnalistą. (Gruzinai neskaičiuojami, olandai bemaž pratylėjo).

Pastaruoju metu nerimsta kalbos dėl galimo Rusijos ir Prancūzijos karinio sandėrio, pagal kurį Rusija įsigytų keletą „Mistral“ tipo didžiųjų desantinių laivų (DDL). Galutinio sprendimo nė viena pusė dar nepriėmė, bet triukšmo viešojoje erdvėje jau labai daug. Pavyzdžiui, žinomas Prancūzijos filosofas André Glucksmannnas pareiškė, kad Rusijai parduoti „Mistral“ yra siaubinga.

Lapkričio 17 d. Maskvoje įvyko, atrodytų, eilinis Rusijos gynybos ministerijos kolegijos posėdis. Apie juos mažai rašoma. Dar mažiau jais domimasi, tačiau šis vertas dėmesio, nes buvo skirtas Rusijos ginkluotųjų pajėgų reformos, kuri oficialiai vadinama naujo Ginkluotųjų pajėgų pavidalo formavimu (rus. формированиe нового облика Вооруженных Сил), rezultatams aptarti.

Lietuvoje ar užsienyje kalbėdama apie mūsų šalies saugumą, NATO ir kolektyvinės gynybos patikimumą, prezidentė Dalia Grybauskaitė ne kartą yra raginusi Aljansą parengti Baltijos valstybių gynybos planą (angl. contingency plan). Esą tokius planus NATO turi parengusi Lenkijos, Norvegijos, Turkijos ir Graikijos gynybai, analogiško plano norėtų ir Lietuva.

2008 m. pabaigoje Rusija pareiškė susirūpinimą, kad Lietuva trukdo išgabenti iš Kaliningrado srities beveik 900 tankų. Šie tankai, priklausantys čia dislokuotai Rusijos karinei grupuotei, buvo užstrigę nuo tada, kai 11-oji SSRS armija iš Rytų Europos buvo perkelta į šį regioną. Per visą šį laiką nebuvo net užuominos apie galimą jų skaičiaus mažinimą.

Prieš kurį laiką buvo pranešta, kad, JAV Kongreso duomenimis, Italija 2008 m. pirmą kartą aplenkė Rusiją pagal pelną, gaunamą iš parduotos ginkluotės: ji su 3,7 mlrd. dolerių liko antra po Amerikos (37,8 mlrd. dolerių), o Rusija, kuri šioje srityje 2007 m. uždirbo daugiau negu 10,7 mlrd. dolerių, nusmuko į trečią vietą su 3,5 mlrd. dolerių rodikliu.

Irano valstybės pirmtakės Persijos susikūrimas datuojamas II tūkstantmečiu prieš mūsų erą, Iranu valstybė oficialiai pasivadino 1935 m., o dabartinį Irano Islamo Respublikos pavadinimą pasirinko po 1979 m. revoliucijos. Iranas yra islamiška valstybė, jos prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas nuolat pasisako prieš žydų valstybę Izraelį.

Paskutinėmis rugsėjo dienomis visame vakariniame Rusijos regione ir Baltarusijoje griaudėjo baigiamosios bendrų Rusijos Federacijos ir Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų mokymų „Zapad-2009“ ir Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų mokymų „Ladoga-2009“ salvės. Kovos technika jau kraunama į ešelonus ir vežama namo. Vėl viskas, atrodytų, grįžta į senas vėžes.

Prieš metus vykęs karinis konfliktas šiandien atrodo kaip neabejotina Rusijos pergalė: suverenios Gruzijos teritorijoje jai pavyko įkurti du promaskvietiškus darinius – Pietų Osetiją ir Abchaziją. Rusijos tankai stovėjo apie 40 kilometrųnuo Tbilisio, o Gruzija faktiškai yra tarptautinės bendruomenės palikta Rusijos malonei. Karas ir visiška Gruzijos okupacija gali įvykti bet kada, kai tik to užsimanys Rusijos vadovai.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).