„Rusijos valdovai nuo seno gėrė gruzinišką vyną. Bet kad jame būtų pesticidų, pastebėta tik tuomet, kai mūsų šalis pradėjo derėtis dėl narystės NATO“, – šio mėnesio pradžioje, viešėdamas Vilniuje teigė Gruzijos prezidentas Michailas Sakašvilis, atsakydamas į daugelį klausimų apie Rusijos paskelbtą embargą kaimyninės šalies vynams.

Šiandien Kinija yra įvardijama kaip viena iš sparčiausiai augančių pasaulio galybių, potencialia ateities supergalybe, vienareikšmiškai galinčia tapti tiek konkurente JAV galių balanse, tiek pralenkti JAV hegemonės vaidmenį tarptautinių santykių plotmėje.

Kinijos potencialus galios vaidmuo ateityje jau yra neginčytinas.

Vis intensyvėjanti pretenzinga Rusijos politika, paremta jos gamtinių išteklių eksportu, kai kurių savo kaimynių ar net Europos Sąjungos (ES) valstybių atžvilgiu, verčia sunerimti, galvojant ne tik apie energetinę, bet, visų pirma, ir apie politinę regiono ateitį. Darant išvadą, verta pažvelgti į tą energetinio spaudimo projekciją, kurią Rusija ėmėsi vykdyti pačioje šių metų pradžioje ir kurios kelyje pirmoji pasitaikė Ukraina. 

Praėjusią savaitę Vilniaus konferencijoje nuskambėjusiame JAV viceprezidento D. Cheney pranešime pasaulio bendruomenė įžvelgė grasinimus Rusijai naujuoju Šaltuoju karu. Ne tiek svarbu ar buvo pagrįsti JAV viceprezidento kaltinimai Rusijai, ar ne, bet įdomu pažvelgti, dėl ko pasaulis kovos naujajame Šaltajame kare.

Po II pas. karo iš esmės buvo kovota dviejose dimensijose – geopolitinėje bei ideologinėje. Ideologinės vertybės – demokratija, laisvosios rinkos principai, saviraiškos bei žmogaus teisės iki šiol išlieka svarbia kovos prieš kitokį, ne šias vertybes išpažįstantį pasaulį, priemone tarptautinės bendruomenės arenoje. Bet geopolitinis galios plėtimo lygmuo šiandieną užleidžia vietą kovai dėl natūralių išteklių užtikrinimo.

Didžioji pasaulio dalis akylai stebėjo praėjusią savaitę įvykusį naujosios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Rusijos prezidento Vladimiras Putino susitikimą Maskvoje. Labiausiai tarptautinį dėmesį traukė šio susitikimo tikslai, kurie kelia nerimą pasaulio valstybėms ir neišvengiamai daugiau ar mažiau atsidūrė šių valstybių politinėse darbotvarkėse: t.y. dujų tiekimo Vokietijai (kartu ir Europos Sąjungai) ir Irano branduolinės politikos klausimai.

Pirmoje kovo mėn. pusėje Europos Komisija (EK) paskelbė Europos Sąjungos (ES) energetinės politikos žaliąją knygą (A European Strategy for Sustainable, Competetive and Secure Energy – angl.), kurioje, bent jau politinių deklaracijų tonu, numatė išsiplėtusios ES energetinio sektoriaus raidos gaires.

Rusijos prezidentai Vidurio Europoje lankosi retokai. Paskutinį kartą tuometinis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas Vengrijoje lankėsi 1992 metais, o Čekijoje – 1993. Tuo metu abi šalys žengė pirmuosius žingsnius link integracijos į euroatlantines struktūras. Apie narystę abejose – NATO ir ES – organizacijose mažai kas tesvajojo, tačiau šalys tvirtai rinkosi vakarietišką politinės orientacijos kryptį. Rusijos prezidento vizitai tąkart pasirinktos krypties nepakeitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).