Straipsnyje atidžiau pažvelgsime į Švedijos energetiką ir pabandysime atsakyti, ko galėtume pasimokyti iš užjūrio kaimynų šioje srityje.

Šioje straipsnio dalyje aiškinama, kokių neigiamų pasekmių aplinkai atneša sparti atsinaujinančių energijos išteklių plėtra Vokietijoje, ir aptariama, kuria kryptimi turėtų vykti AEI plėtra Lietuvoje.

Lietuvoje vis daugiau procesų, vykstančių įvairiose gyvenimo srityse, įgauna panašumų su kitų Europos Sąjungos šalių kasdienybe. Ne išimtis yra ir energetika. Nors energetine prasme dar esame Rytuose, turime aiškius planus, kaip praplėsime savo galimybes pasirinkti, iš kur importuoti dujas ir elektros energiją...

Šiuo metu vyrauja dvi pozicijos dėl vykstančių pokyčių energetinių išteklių srityje. Pirmoji nuomonė – kad naftos kaina risis žemyn dėl didėjančios pasiūlos, kurią pirmiausia generuos nekonvenciniai energijos šaltiniai. Antroji – kad naftos kaina išliks stabili dėl atsigaunančios ekonomikos ir didėjančio energetinių išteklių vartojimo.

Diskusiją apie gamtinių dujų tiekimo Baltijos valstybėms diversifikavimą reikia plėsti. Nepaisant principinio Europos Komisijos sprendimo statyti regioninį SGD regazifikacijos terminalą vienos iš ES valstybių Suomijos įlankos pakrantėje, verta peržiūrėti galimas alternatyvas. Tokios alternatyvos yra plaukiojantis SGD regazifikacijos terminalas Lietuvoje ir konkuruojančios kuro rūšys. Šiuo straipsniu bandoma atsakyti į klausimą: ar regioninio SGD terminalo statyba yra ekonomiškai perspektyvi?

Šioje dalyje bus analizuojama padėtis Lietuvoje ir atskirų atsinaujinančių energijos šaltinių (AEŠ) plėtros galimybės.

Atsinaujinančių energijos šaltinių (AEŠ) plėtra ir efektyvus naudojimas pagal galimybes turėtų būti kiekvienos valstybės prioritetinis uždavinys. XXI amžiuje alternatyvi energetika yra vienas iš būdų sukurti naujų darbo vietų, plėtoti „žaliąją“ ekonomiką ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą. Lietuvai AEŠ plėtra yra svarbi ir dėl galimybės padidinti energetinę nepriklausomybę.

Kovo viduryje pranešta, kad pirmą kartą pavyko išgauti gamtines dujas iš giliuose vandenyse esančių metano hidratų atsargų. Šiek tiek anksčiau per bandymus tai jau buvo pavykę padaryti iš telkinių sausumoje. Kodėl tai svarbu? Susidaro palankios prielaidos kardinaliems pasaulio energetikos žemėlapio pokyčiams, nes metano hidratai – didžiausias neišnaudotas energetinis išteklius Žemėje.

Savaitraštis „The Economist“ atkreipė dėmesį į kuriozišką situaciją, pastaraisiais metais išryškėjusią Senajame žemyne. Nors Europa tituluoja save pasaulio lydere rūpinantis aplinkosaugos klausimais ir iki 2020-ųjų yra vienašališkai įsipareigojusi sumažinti, palyginti su 1990-ųjų lygiu, bendras visų ES šalių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 20 proc., o iki 2050-ųjų – net 80 proc., tačiau nežinia, kaip to tikimasi pasiekti, nes į Europą su trenksmu grįžta akmens anglys ir jau kalbama apie jų renesansą, aukso amžių.

Praėjusių metų pabaigoje Geopolitinių studijų centras surengė tarptautinę konferenciją „Branduolinės energijos trikampis – regioniniai ir globalūs branduolinės energijos iššūkiai“. Jos dėmesio centre buvo Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos atominių elektrinių (AE) projektai, jų ekonominis pagrįstumas ir geopolitinė reikšmė. Renginyje buvo išsakytos kelios vertingos mintys.

Energetika Baltijos šalims išlieka Achilo kulnu, tad nenuostabu, jog valstybės, siekdamos užsitikrinti patikimą energetinių išteklių tiekimą, tam skiria daug dėmesio ir lėšų. Šiuo metu regione vykdomi keli projektai, tačiau neretai dėl jų sudėtingumo ir palyginti ilgo įgyvendinimo laikotarpio pokyčiai valstybių viduje ar tarptautinėje aplinkoje gali sukelti riziką, kad jų įgyvendinimas užsitęs arba bus išvis nutrauktas.

Nemažiau pusės 20 a. Lietuvos istorijos nusako SSRS okupacija - su neilgalaike tuometinės Vokietijos reokupacija - ir pasipriešinimas jai, Tautos bei valstybės rezistencija.

„Mes kariaujame. Jūs gerai žinote, kad šiais laikais, šiose platumose jau nebekariaujama ginklais ir tankais – kariaujama dėl energetikos, per energetiką ir per propagandą. Prisiminkime, jog, Lietuvai pradėjus plėtoti Visagino atominės elektrinės projektą, iš karto prabilta apie dar dviejų atominių elektrinių projektus Lietuvos pašonėje".

Balandžio pradžioje plačiai nuskambėjo žinia apie nepavydėtiną Moldovos situaciją: pasibaigus energetinių išteklių tiekimo sutarčiai, Rusijos koncernas „InterRAO JES“ ir Ukrainos prorusiško oligarcho Rinato Achmedovo valdomos bendrovės pareikalavo iš Moldovos už tiekiamą elektros energiją mokėti maždaug penktadaliu daugiau nei iki tol.

Kovo 8-ąją prancūzų dienraštyje „Le Figaro“ paskelbtame straipsnyje Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Catherine Ashton (Katrin Ešton) pripažino, kad Europai tenka ir teks importuoti vis daugiau energijos išteklių iš užsienio, tačiau, be Norvegijos, daugiau beveik nėra valstybių – naftos ir gamtinių dujų eksportuotojų, kurios būtų stabilios ir draugiškos demokratijos.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).