Šis ruduo Lietuvai kupinas „energetinių“ įvykių. Rugsėjį Vilniuje surengtas ESBO ekspertų susitikimas organizacijos įsitraukimo stiprinant energetinį saugumą klausimams aptarti. Vasaros pabaigoje panašia tema Vilniuje surengta didelė Tarptautinės energetikos ekonomikos asociacijos konferencija. Spalį energetikos ministras ir premjeras spėjo apsikeisti grasinimais su „Gazprom“ ir „E.ON Ruhrgas“ („Lietuvos dujų“ akcininkais).

Spalio 8 dieną Lietuvos Seime įvyko Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos Parlamentinės Asamblėjos trečioji sesija. Daugiausia dėmesio dvi dienas vykusiose diskusijose parlamentarai skyrė Rytų ir Vidurio Europos energetinio saugumo iššūkiams ir perspektyvoms aptarti.  Akivaizdu, kad tema pasirinkta neatsitiktinai. Visas tris šalis vienija bendras konceptualus iššūkis – energetinė priklausomybė.

Baltarusijos energetinis saugumas, be jokių abejonių, yra svarbi sąlyga šios valstybės suverenumo užtikrinimui bei ekonominei ir socialinei plėtrai. Energetika yra fundamentalus bet kurios šalies ekonomikos sektorius, darantis įtaką ne tik jos efektyvumui ir konkurencingumui, bet ir socialiniam šalies klimatui, jos žmonių gyvenimo standartams.

Skalūnų dujų karštinė, per pastarąjį dešimtmetį pakeitusi JAV dujų rinką, pamažu atkeliauja ir į senąjį žemyną. Pajutę galimą sėkmę vienas po kito į Europą gręžiasi energetikos sektoriaus rykliai – „Exxon Mobil“, „Conoco Phillips“, „Chevron“, „Marathon Oil“, „Halliburton“ ir kiti. Pirmi bandomieji šių nekonvencinių dujų žvalgybos gręžiniai jau išgręžti Lenkijoje ir Vengrijoje.

Svarbiausia Kazachstano energijos šaltinių eksporto strategijos kryptis – maksimalus jo kelių diversifikavimas, todėl naftos eksporto į Europą reikalų sutvarkymas visiškai atitinka Kazachstano interesus. Šių metų kovo pradžioje per Kazachstano ir Rumunijos prezidentų susitikimą Astanoje Nursultanas Nazabajevas pasakė, kad jo šalis yra suinteresuota naujais naftos eksporto į Europą keliais, ir atskleidė, koks maršrutas yra svarstomas.

Šis klausimas yra labai svarbus Lietuvos energetinio saugumo kontekste. Sprendžiant iš Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir premjero Andriaus Kubiliaus susitikimų su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu, mūsų valstybė padarė strateginį pasirinkimą – nusprendė statyti AE, dukart atsisakydama Maskvos pasiūlymo dalyvauti Kaliningrado AE projekte. Šiuo atveju reikia išsiaiškinti, kiek teisingas ir pagrįstas yra toks sprendimas.

Didžiausias Amerikos degalų koncernas „ExxonMobil“ įtvirtina „Gazprom“ išstūmimo iš Europos kampanijos forpostus. Tie forpostai yra Lenkijoje ir Vengrijoje. Matyt, Amerikos verslo magnatai nusprendė, kad Lenkija yra patraukli vieta investuoti. Didžiausia pasaulyje amerikiečių biržos degalų bendrovė „ExxonMobil“ iš Teksaso (atsiliekanti tik nuo Rusijos valstybinio koncerno „Gazprom“) Lenkijoje įsigijo penkias koncesijas dujingųjų skalūnų telkiniams žvalgyti ir tirti.

Vokietija ir Rusija bei jų kompanijos „BASF/Wintershall“, „E.ON Ruhrgas“ ir „Gazprom“ yra suinteresuotos „Nord Stream“ dujotiekio tiesimu. Baltijos šalių interesai siejami su „Nord Stream“ alternatyvomis, kurios garantuotų šioms valstybėms pajamas iš tranzito. Svarbus aspektas yra tai, kad interesai yra tiek politiniai, tiek ekonominiai: Vokietijos interesai yra labiau pragmatiniai ir ekonominiai, o Rusijos – labiau politiniai ir geopolitiniai.

Dujotiekis „Nabucco“ šiuo metu, ko gero, yra svarbiausias Vakarų energetinis projektas Eurazijoje. Jei jis būtų įgyvendintas, žymiai sumažintų energetinę Europos Sąjungos priklausomybę nuo Rusijos. Dėl šios priežasties „Nabucco“ dujotiekis įgyja labai plačią geopolitinę reikšmę, gerokai viršijančią jo realią ekonominę naudą.

Dar 2000 m. Kinijos tarptautinių tyrimų instituto ekspertas Xia Yishan savo studijoje „Kinijos ir Rusijos energetinis bendradarbiavimas“ rašė: „Kinijos energetinę politiką galima apibendrinti taip: pirmiausia veikti šalies viduje ir tuo pat metu stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą; naudotis tiek vidiniais, tiek išoriniais resursais bei rinkomis; plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą lygybės ir abipusės naudos principų pagrindu; ieškoti užsienyje naftos ir dujų atsargų.“

Metams baigiantis Europoje atgyja kalbos apie „dujų karus“: neva Rusija ir Ukraina gali vėl pradėti megzti destruktyvų tarpusavio dialogą, kurio rezultatai palies ir ginče nedalyvaujančias trečiąsias puses – Europos valstybes. Kita vertus, sunku teigti, kad ilgalaikis, pasitikėjimą keliantis dialogas tarp Rusijos ir Ukrainos apskritai egzistuoja: Kremlius nemėgsta klausytis mažesnių už save, o Kijevas, kol pareiškia daugiau ar mažiau vieningą nuomonę, ilgokai klaidžioja savuose politiniuose labirintuose.

Jau tapo įprasta, kad metų pabaigoje atgyja diskusijos dėl kitų metų dujų kainų, galimų tiekimo per Ukrainą ar Baltarusiją sutrikimų, su dujų tiekimu susijusių politinių ar ekonominių Rusijos reikalavimų. Tai, kad šitiek laiko nerandama ilgalaikio sprendimo, rodo paprastą dalyką – vien dvišalėmis derybomis su „Gazprom“ pašalinti visas su dujų tiekimu iš Rusijos susijusias grėsmes yra neįmanoma.

Įvairiose žiniasklaidos priemonėse pasirodžiusi informacija leidžia teigti, kad Europa grėsmingai priartėjo prie naujo dujų konflikto su Rusija. Tik šiemet jo turinys gali būti kiek kitoks negu ankstesniais metais.

Nepaisant Baltijos šalių protestų, dujotiekio Baltijos jūros dugnu projektas „Nord Stream“ („Šiaurės srautas“) pamažu įgauna pagreitį. Keletas valstybių jau davė aiškų sutikimą, kad dujos būtų tiekiamos per jų teritorinius vandenis nutiestu vamzdynu. Jų neatbaidė kai kurių politikų ir ekspertų perspėjimai, kad taip Rusija gali primesti savo diktatą Vakarų Europai ir kad vamzdynas kelia ekologinį pavojų Baltijos jūros regionui.

Kas yra bendro tarp Rusijos ir Vokietijos susitarimu tiesiamo dujotiekio „Nord Stream“ ir Lietuvos įspėjimų dėl šio dujotiekio keliamos grėsmės Baltijos jūrai, jos regiono gamtai bei gyventojams? Tik tiek: parengiamieji darbai pradiniuose dujotiekio taškuose jau įgauna pagreitį – vamzdynai artėja prie jūros krantų, kur bus nuleisti į dugną, į jį grimzta ir Lietuvos perspėjimai dėl galimos projekto ekologinės žalos.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).