Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Dyzelio trio – Irano, Rusijos ir Venesuelos – laukia sunkūs laikai

Be autoriaus
2008 10 26

Rusija, Iraną ir Venesuelą sieja bendri siekiai. Tačiau krintančios naftos kainos gali jiems sutrukdyti. Vis dėlto Vakarai turi būti dėmesingi ir atsargūs, perspėja „The Economist“.

 
 
  Dujų importo alternatyvos ES (2)

Vaidotas Šernius
2008 10 12

Didžiuma Europos – tai Europos Sąjungos šalys. Žemyne gausu gamtos išteklių: jame yra akmens anglių, geležies rūdos, urano, gipso, boksito, sidabro, cinko, švino, taip pat naftos ir dujų, tačiau šių žaliavų Europos rinkai nepakanka. Kaip sakoma, paklausa didesnė už pasiūlą...

 
 
  Dar viena pramiegama galimybė (4)

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2008 09 05

Po neseniai įvykusio Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo Prezidentas Valdas Adamkus, kalbėdamas apie Sąjungos reakciją į Gruzijos konfliktą, pasidžiaugė, kad „antrasis Miunchenas nepasikartojo“. Tačiau, be šios skambios politinės deklaracijos, kuria mūsų šalies vadovas apibūdino sustabdytą ES ir Rusijos derybų pradžią, daugiau nieko ir nebuvo.

 
 
  Trapi naftos kainų pusiausvyra (1)

Aurimas Dunauskas
2008 08 22

Pastarųjų metų naftos kainos labiau nei bet kada parodo tikrąją šio „juoduoju auksu“ vadinamo gamtos produkto vertę. Tarptautinės žiniasklaidos piešiamos niūrios pasaulinės ekonomikos perspektyvos ir baimė dėl įsibėgėjusio plataus vartojimo prekių brangimo primena, kokia didžiulė yra šiuolaikinio ekonomikos modelio priklausomybė nuo naftos. Kylančių „juodojo aukso“ kainų padariniams jautrūs tiek eiliniai vartotojai, tiek ištisos valstybės.

 
 
  „Gazprom“ ekspansijos Europoje dilema

Roman Kupchinsky, The Jamestown Foundation
2008 08 14

„Gazprom“ tinklui toliau plečiantis Europoje, Rusijos valstybinė dujų monopolį turinti bendrovė paskelbė, kad per savo dukterinę įmonę „Gazprom marketingas ir prekyba“ pradės tiekti dujas Airijai. Tačiau tikslios susitarimo sąlygos nebuvo atskleistos (Moscow Times, liepos 5 d.).

 
 
  Baltijos šalių energetinis saugumas

Vaiva Sapetkaitė, VU TSPMI magistrė
2008 07 25

Baltijos valstybėms didelę dalį naftos bei gamtinių dujų tenka importuoti iš Rusijos, tad energetinis saugumas tampa aktualia problema: niekam ne paslaptis, kad mūsų didžioji kaimynė tarptautiniuose politiniuose klausimuose energetiką pamėgo naudoti kaip vieną svariausių argumentų.

 
 
  Kazachstano ir Turkmėnistano įsipareigojimai Vakarams, Rusijai ir Kinijai (1)

Arūnas Spraunius
2008 07 16

Kažin ar tinka kalbėti vien apie Kazachstaną ir Turkmėnistaną, mat Centrinėje Azijoje irgi pradeda įsisukti geopolitiniai bei integraciniai mechanizmai, dabartinių regiono šalių lyderių valia ir dėl užsienio įtakos pamažu formuojantys Centrinės Azijos vienybę ir tapatumą. Protu ne visada paaiškinamus lyderių sprendimus ar tiesiog ambicijų pasireiškimus palengva ima keisti pragmatiniai sumetimai.

 
 
  Padrika Europos energetikos politika

Mykolas Drunga
2008 06 28

Europa neranda bendros kalbos ne tik dėl airių referendumo, bet ir energetikos politikos klausimais. Štai du ir Lietuvai aktualūs straipsniai iš šveicarų spaudos. Dienraštis „Neue Zürcher“ birželio 12-ąją paskelbė žinomo politiko straipsnį apie Baltijos jūros dugnu numatomą tiesti dujotiekį.

 
 
  Ar vien tik nafta valdo mus? (9)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2008 05 22

Naftos brangimas pasaulio rinkose – nuo 20 iki daugiau kaip 120 dolerių už barelį mažiau kaip per dešimtmetį – tempia žemyn visą globalinę ekonomiką ir kartu gyventojų pragyvenimo lygį. Imta kalbėti apie pasaulinę krizę, arba XXI amžiaus „didžiąją depresiją“, kuri paliečia stipriausias ekonomikas, pavyzdžiui, JAV arba ES šalių ūkį, bet ypač skaudžiai smogia trečiojo pasaulio valstybėms.

 
 
  Ir vėl apie užsukamus čiaupus (3)

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2008 05 16

Pirmųjų tvirtų ir griežtų naujojo Rusijos premjero Vladimiro Putino kalbų apie savo planus ilgai laukti neteko. Leidęs šalies liaudžiai pasidžiaugti prašmatnia naujojo prezidento inauguracija ir vėl po sovietmečio atgaivintu kariniu paradu Raudonojoje aikštėje, buvęs ir, tikėtina, dabartinis Rusijos vadovas vėl prabilo apie naftą.

 
 
  Alternatyvi energetika (2)

Gediminas Dubonikas
2008 05 02

Alternatyvios energetikos sfera yra pakankamai nauja ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. Kylant tradicinės energetikos kainoms (ypač po naftos kainų šuolio XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje) bei vis labiau akcentuojant pasaulinės ekologinės krizės tendencijas, susidomėta naujais energijos konversijos būdais – alternatyvia energetika. Sparčiausiai alternatyvi energetika šiuo metu plėtojama JAV, Japonijoje bei ES.

 
 
  Kaspijos jūra – energetinių pratybų poligonas (1)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2008 04 17

Po Turkmėnistano prezidento Saparmurato Nijazovo mirties naujasis šios energetinių išteklių turtingos Vidurio Azijos šalies vadovas Gurbanguly Berdymuchamedovas, kaip rašo „The Financial Times“, mažiau turi iliuzijų laikyti šalį izoliacijoje ir labiau linkęs gerai uždirbti iš milžiniškų dujų resursų. Tokius ketinimus pajuto ir ES delegacija balandžio 10 dieną vedė nelengvas derybas Ašchabade ir gavo prezidento garantijas tiekti dujas tiesiai į Centrinę Europą per Kaspijos jūrą.

 
 
  „Gazprom“ – dujomis kvepiantis Rusijos sinonimas (4)

Greta Tučkutė
2008 04 14

„Nuo pergalės iki pergalės“ – taip skelbia šis ambicingasis didžiausios Rusijos dujų ir naftos monopolinės valstybinio kapitalo įmonės pagrindinis šūkis. „Gazprom“ – didžiausia Rusijos bendrovė, išsiplėtusi per visą pasaulį, kuriam reikia vis daugiau energetinių išteklių. Šis koncernas garantuoja šaliai 13 proc. biudžeto pajamų, o visi energijos ištekliai yra pagrindinis valstybės iždo šaltinis.

 
 
  Stringantis „Nord Stream“

Rytas Staselis, „Verslo žinios“
2008 04 02

Iš tikrųjų tai buvo propagandinis Kremliaus mėginimas išlaikyti veidą sužinojus, kad „Gazprom“ teks pirkti dujas iš Vidurinės Azijos šalių už gerokai aukštesnę kainą nei iki šiol. Siekta parodyti, kad Maskva tebekontroliuoja padėtį dujų rinkoje taip pat ir Vidurinės Azijos šalyse. Iš tikrųjų konsoliduota ir veik ultimatyvi Uzbekistano, Kazachstano ir Turkmėnistano pozicija dėl dujų kainos buvo labai netikėta.

 
 
  Europos ir Irano iniciatyvos – alternatyva Maskvos energetiniam diktatui? (1)

Gediminas Dubonikas
2008 03 29

Nepaisant to, kad JT paskelbė naujas sankcijas Iranui, ši šalis pasaulyje ir toliau išlieka itin svarbia energetinių išteklių tiekėja. Irano energetika, ypač dujų klodai, domina ir ES, jaučiančią vis didesnę priklausomybę nuo Maskvos energetinių svertų. Nors ligšiolinis Irano ir Europos bendradarbiavimas šioje srityje buvo nevienareikšmiškas, kovo 17 d. Teherane Irano nacionalinė dujų eksporto kompanija pasirašė sutartį su Šveicarijos energetikos grupe „Elektrizitaetsgesellschaft Laufenburg“.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras