Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  „Gazprom“ – būsimasis Europos energetikos valdovas? (4)

Valentinas Mitė
2008 03 17

Europos Sąjunga neturi vieningos energetikos ir užsienio politikos Rusijos atžvilgiu. Tokios politikos nebuvimas labai skaudžiai gali atsiliepti ateityje.

ES, kaip ir visas Vakarų pasaulis, priklauso nuo dujų ir naftos tiekimų. Šiais energijos šaltiniais grindžiama transporto sistema, ekonomika ir apskritai visa civilizuoto XXI amžiaus žmogaus buitis.

 
 
  Ar Ukraina užtvenks „Pietų srautą“? (3)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2008 03 06

Žemėlapis iš „Kommersant“„Dujų karai“, „dujinė“ taktika ir strategija pastaruoju metu tapo valstybių santykių, geopolitinės situacijos kertiniu akmeniu. Nesiliauja energetinė krizė tarp Rusijos ir Ukrainos (pirmadienį už skolas ketvirtadaliu sumažintas dujų tiekimas Kijevui). Daug triukšmo sukėlė „Gazprom“ planai tiekti dujas Vakarams Baltijos jūros dugnu nutiestu vamzdynu. Maskva puoselėja planus naujais dujotiekiais aplenkti Ukrainą ir Baltarusiją, statoma galinga trasa į Kiniją.

 
 
  Šiaurės Europos dujotiekis – politinė ar ekonominė nauda Rusijai? (2)

Liudas Kolesinskas
2008 02 29

Šiaurės Europos („Nord Stream“) dujotiekis, nusidrieksiantis Baltijos jūros dugnu ir sujungsiantis netoli Sankt Peterburgo esantį Vyborgą su Greifsvaldu Vokietijos šiaurėje, užmena sunkiai įmenamą mįslę: kokios gi naudos iš tikrųjų Rusija siekia gauti iš šio dujotiekio?

 
 
  Kova dėl Turkmėnistano dujų

Evaldas Mikutis
2008 02 24

Kaspijos regionas vėl atsidūrė dėmesio centre. „Didysis žaidimas“ – kova dėl įtakos Vidurinėje Azijoje tęsiasi. Panaši kova vyko ir seniau – tarp Britanijos imperijos ir carinės Rusijos. Dabar joje dalyvaujančių valstybių skaičius išaugo. Pasikeitė ir pats kovos pobūdis: anksčiau kovota dėl teritorijų, o dabar pagrindiniu kovos objektu tapo nafta ir dujos bei jų transportavimo keliai.

 
 
  Kol Europa kalba, Rusija perka ir parduoda

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2008 02 15

Kol Lietuvoje virė (tikėtina, ir dar virs) aistros dėl „LEO LT“, Briuselyje buvo tylu ir ramu. Tokia tyla tvyrojo tuomet, kai buvo sprendžiamas bent dalinio rytinių Europos Sąjungos pakraščių energetinio saugumo klausimas, kuris, atsižvelgiant į Sąjungos žaliąją energetikos knygą, lyg ir turėtų būti svarbus ne tik Vilniui.

 
 
  Rytų Europa, Amerika ir Rusija. Vamzdiniai sapnai (1)

2008 01 29

Amerika, atrodo, rūpinasi Rytų Europa labiau nei Europos Sąjunga

Europiečiams tai gali nepatikti, bet jų saugumas vis dar ženkliai priklauso nuo Amerikos. Ar Kosovas siekia nepriklausomybės, ar NATO plečiasi į Rytus, o Rusija plėšo nerangią Europos energetinę politiką į skudurus – visur tam tikrą vaidmenį vaidina Amerika. Ir nuotaika yra niūri.

 
 
  „Gazprom” Achilo kulnas – dujos (3)

2008 01 09

Pasak JAV savaitraščio „Newsweek“, Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ dažnai vaizduojama kaip milžiniška energetikos gorila. Paskutiniaisiais metais bendrovė pasiekė didelių laimėjimų pelningose Europos rinkose. Ji negailestingai privertė vartotojus buvusios Sovietų sąjungos respublikose mokėti už dujas beveik pasaulinę kainą, o kad įtikintų tokias nesukalbamas, kaip Ukraina, tiesiog užsukdavo dujas. Tačiau „Gazprom“ problemų vis daugėja. Pasirodo, jis turi per daug pirkėjų ir per mažai dujų.

 
 
  Naftos kaina: ar žinom, už ką mokam (1)

Arūnas Molis, Laurynas Kasčiūnas
2007 12 01

Naftos kaina panašias ar net didesnes aukštumas kaip šiandien buvo pasiekusi tik per praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio naftos krizę: tuomet pakloti 36 JAV doleriai už barelį šiandien atitiktų 96 dolerius už tą patį kiekį. Pagal infliaciją pakoreguotos šiandieninės kainos kol kas nesiekia 1980-ųjų lapkričio rekordinių aukštumų - tada nafta kainavo 101 dolerį už barelį. Vis dėlto neišvengiamai artėjanti 100 dolerių už barelį riba verčia suklusti - kokios priežastys lemia tokį staigų, tegu ir nominalų, jos brangimą?

 
 
  Karas dėl kuro ir mąstymo inercija (3)

Vytautas Kinčinaitis
2007 11 20

Lietuvos Seimo pirmininko Viktoro Muntiano neseniai išsakyta mintis apie keliolika gyvybių per savaitę šalyje nusinešantį karą keliuose – „pagrindinis veiksnys, lemiantis prastą eismo saugumą, yra žmonių mąstymas“ – tiktų apibūdinti ir nesibaigiantį karą Irake. Jis neįveikiamas techninėmis priemonėmis ar griežtomis bausmėmis, nes tai – neatsakingo žmonių mąstymo pasekmė.

 
 
  Kaspijos vadovų susitikimas: dilemos Vilniui

Laura Kirvelytė
2007 11 03

Spalio 16–ąją Teherane įvyko antrasis Kaspijos jūros baseino valstybių – Rusijos, Azerbaidžano, Irano, Turkmėnistano ir Kazachstano – vadovų susitikimas, kurio tikslas buvo aptarti Kaspijos jūros teisinio statuso klausimą. Minėtos valstybės iki šiol nesutaria, ar Kaspiją, kuri geografiškai yra ežeras, teisiškai laikyti jūra ar ežeru. Jei Kaspijos jūra teisiškai būtų laikoma ežeru, visi jos ištekliai privalėtų būti dalijami visoms penkioms Kaspijos baseino valstybėms lygiomis dalimis.

 
 
  Kam naudingesnis elektros tiltas? (1)

Virginijus Savukynas
2007 11 01

Lenkija ir Lietuva susikibo kietose energetinėse derybose. Mūsų „mieli broleliai“ kaip kad kai kuriose lietuvių liaudies dainose įvardijami lenkai reikalauja užtikrinti didelį elektros kiekį iš būsimos atominės elektrinės.

 
 
  Tariama vienybė ir energetinės realijos

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2007 10 19

Europos Komisija, tarsi tęsdama geras kovos dėl savo energetinės rinkos tradicijas, ne taip seniai priėmė trečiąjį energijos rinkos teisės aktų paketą, kuriame atvirai deklaravo siekį apriboti trečiųjų šalių savininkišką vaidmenį Europos Sąjungos (ES) vamzdynuose. Viskas atrodė gražiai ir skambėjo netgi grėsmingai, nes net Rusijos dujų milžinas „Gazprom“ išreiškė ne itin palankią reakciją, tačiau šiandien, žvelgiant į kai kuriuos vėlesnius įvykius, galima ir vėl pasakyti, kad kova už energetinę ES vienybę vis dar labiau primena tik garsias deklaracijas.

 
 
  Vilniaus energetinio saugumo forumas: Vakarai giria, Rusija menkina (1)

2007 10 17

Praėjusią savaitę Vilniuje įvyko tarptautinė Energetikos saugumo konferencija, kurioje dalyvavo keliasdešimties valstybių atstovai. Primename, kad konferencijos metu buvo pasirašytas penkių valstybių susitarimas dėl naftotiekio, sujungiančio Juodosios ir Baltijos jūrų regionus tiesimo. Deguto šaukštu tapo tai, kad Lietuvai nepavyko pasirašyti su Lenkija labai svarbių sutarčių dėl elektros tinklo ir naujos atominės elektrinės statybos.

 
 
  Kodėl Estija neleis tiesti Nord Stream savo jūros dugnu

Vladimir Socor
2007 10 02

Estijos vyriausybė atmetė vokiškai rusiškos kompanijos Nord Stream (Šiaurės srovė) prašymą dėl leidimo ištirti jūros dugną prie Estijos krantų. Šis tyrimas buvo būtinas Gazpromui tam, kad Baltijos jūros dugnu galėtų tiesti rusišką dujotiekį į Vokietiją.

Rugsėjo 27 d. Estijos koalicinė vyriausybė priėmė vienbalsį sprendimą.

 
 
  ES energetinė uždanga nuo Rusijos

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2007 09 22

Baltijos jūros regiono valstybių pastangos nenuėjo perniek: trečiadienį Europos Komisija vieningai nutarė apriboti energetikos monopolistų apetitus. Užsienio energetikos korporacijos, pavyzdžiui, Rusijos „Gazpromas“, negalės tiesiogiai įsigyti aktyvų Europoje. EK užsienio reikalų komiteto pirmininkas Jacekas Sariush-Volskij neslėpė, kad galų gale imtasi ryžtingų priemonių prieš Rusijos ekspansiją į Vakarus.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu? (3)

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką (2)

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras