









|
|
|
|
Godumas kaip aukščiausia altruizmo forma
Vadim Dubnov 2007 01 13
Kad ir kaip džiugintų klausą įprastinė naujametė uvertiūra čiaupų užsukimui Baltarusijos-Rusijos pasienyje, Baku siužetas dujų kainodaros tema ateityje gali tapti ne mažiau patraukliu ir todėl, jog jis ne vien tik Baku tema.
Jau akivaizdūs Gazprom laimėjimai mokant kaimynus ūkininkavimo raštingumo. Bet reikalas ne vien dėl energiją taupančių technologijų, kurių reikalingumą įsisąmonino ne tik Ukraina, bet ir Baltarusija. |
|
|
|
Energetinė supervalstybė: galimybės, tikrovė ir pasekmės kaimynams
Matas Jakaitis 2006 12 22
Rusijos prezidentas V. Putinas prieš G8 valstybių vadovų pasitarimą Sankt-Peterburge gegužės mėn. pareiškė, kad Rusijos tikslas tapti energetine supervalstybe ir užtikrinti energetinį stabilumą Europoje bei platesniame regione. Kol kas dar neaišku, ar Rusija bus pajėgi įvykdyti prezidento pažadą, ar pastaruoju metu žiniasklaidoje pritilusios kalbos apie energetinę supervalstybę nėra ribotų jos galimybių požymis.
|
|
|
|
Svajonės apie energetinį saugumą
Darius Varanavičius, politologas, žurnalo Valstybė redaktorius 2006 10 20
Prieš išvykdamas į Helsinkį, kur artimiausiomis dienomis vyks Šiaurės ir Baltijos šalių premjerų susitikimas, Lietuvos Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas susitikime su Valdu Adamkumi pareiškė, jog esminiu šalies ir savo kabineto veiklos prioritetu laiko energetinį šalies saugumą. Iš tiesų, atsižvelgiant į gaisrą Mažeikių naftos gamykloje, jo atneštus nuostolius bei padarinius, kuriuos vis labiau jaučia mažmeninė Lietuvos degalų rinka, toks G. Kirkilo pareiškimas atrodo labai politiškai savalaikis ir netgi ryžtingas, žinant, jog vienu pagrindinių susitikimo Helsinkyje motyvų bus diskusijos apie Europos Sąjungos (ES) bendradarbiavimą su Rusija būtent energetikos srityje.
|
|
|
|
Naftos kainos: iliuzijų turėti neverta
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas 2006 10 19
Dar prieš Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) susitikimą Dohoje (Kataras) spalio 18-21 d., vienuolika jos narių susitarė mažinti naftos gavybos kvotas, kad būtų sustabdytas jau mėnesį užsitęsęs šio kuro kainų kritimas. Visos OPEC šalys susitarė sumažinti naftos gavybą vienu milijonu barelių per parą, patvirtino šią informaciją Alžyro energetikos ir šachtų ministras Chakibas Chelilis.
|
|
|
|
Mažeikių naftos perspektyva
Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras 2006 09 26
Vienas iš svarbiausių klausimų, susijusių su Mažeikių naftos ateitimi, yra naftos tiekimo klausimas, neatsiejamas nuo klausimo, kas bus bendrovės šeimininkas.
Lenkų kompanija PKN Orlen, kuri kaip ir turėtų artimiausiu metu tapti Mažeikių naftos valdytoja, galėjo anksto arba susitarti arba nesusitarti su Rusijos naftos kompanijomis dėl žaliavos tiekimo. Pažymėtina, kad susitarimą pasiekti būtina tiek su išgaunančiomis naftą kompanijomis, tiek su Transneft, kuri valdo Rusijos naftotiekių sistemą. Lenkai vis teigia, kad baigia sutarti su rusiškomis naftą išgaunančiomis bendrovėmis, bet nafta vamzdynu neteka. |
|
|
|
Lietuvos-Rusijos santykiai: naftos ir politikos kokteilis
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas 2006 08 30
Analitikai ir diplomatai tvirtina, kad vienas svarbesnių pastarųjų metų iškovojimų Lietuvos ir Rusijos santykiuose tai tranzito į Kaliningradą ir atgal į žemyninę Rusiją sureguliavimas. Tai patvirtino ir Lietuvos konsulas Kaliningrade Viktoras Baublys. Tačiau ir šiems santykiams neseniai kelią perbėgo juoda katė: liepos 29 dieną, įvykus avarijai dujotiekyje Družba prie Rusijos ir Baltarusijos sienos, Maskva pareiškė, kad nutraukiamas naftos tiekimas Mažeikių naftai, o vamzdyno remontas užsitęs maždaug metus. Iš Rusijos pasigirdo pareiškimų, kad naftos tiekimas Lietuvai iš viso nebus atnaujintas. Kad jos negausime rugsėjo mėnesį tai buvo jau oficialus perspėjimas.
|
|
|
|
Naftos, dujų ir traukinių karas
Darius Varanavičius, politologas, žurnalo Valstybė redaktorius 2006 08 24
Rusijai ir toliau sėkmingai tęsiant naftotiekio Družba remontą, Lietuva pagaliau taip pat nutarė imtis šiokių tokių atsakomųjų priemonių, aiškiai suvokiant, jog naftos tiekėjų garsinama avarija, trukdanti tiekti žaliavą į Mažeikius, tėra dar viena Rusijos energetinės ekspansijos į Europą apraiška.
Galima pastebėti, jog įvairių trukdžių didžiausios Lietuvos įmonės darbe būdavo ir anksčiau. Beje, visi jie taip pat buvo susiję su naftos tiekimu, kuris imdavo strigti aiškėjant, jog Mažeikių naftos akcijos atiteks ne kuriai nors valstybinei Rusijos įmonei. Tačiau dabartinė situacija pagal savo įtampą ir atvirai demonstruojamą konfrontaciją, ko gero, yra viena sudėtingiausių visoje ne tik Mažeikių naftos nesėkmių, bet ir dvišalių Lietuvos bei Rusijos santykių istorijoje. |
|
|
|
Energetinė sausra su politiniu kvapeliu
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas 2006 08 09
Ne tik Lietuvos ar Rusijos, bet ir Vakarų spauda analizuoja, kodėl Rusijos nafta nebeteka į įmonės Mažeikių nafta rezervuarus, o didesnis jos srautas nukreiptas į kaimyninės šalies pietus. Diskusiją užaštrino Lietuvos pareigūnų pareiškimai apie politines šios energetinės sausros priežastis, galimą kuro kainų šuolį ir Mažeikių įmonės pardavimo sandorio užkulisius. Užsienio apžvalgininkai tvirtina, kad dėl tų priežasčių pablogėjo Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos santykiai.
|
|
|
|
Garis Kasparovas: Naftos ir dujų imperija
The Wall Street Journal 2006 08 02
Hugo Chavezas Maskvoje derasi dėl ginklų prekybos sutarties. Impulsyvus Chavezas ir santūrus Vladimiras Putinas turi bendrą aistrą autokratijai bei energetikos resursų naudojimui politikoje. Ginklai, kuriuos perka Chavezas, neabejotinai bus panaudoti prieš Venesuelos visuomenę arba pateks kolumbiečiams teroristams, kuriuos slapta remia Chavezas. Putinas ne vienintelis žino, kad nestabilumas ir karas didina naftos kainą.
|
|
|
|
Apsvaigimas nuo dujų
Borisas Tumanovas 2006 07 10
Prieš 10-15 metų mažai kas kreipė dėmesį į tai, kad nepriklausomybės būsena, į kurią 1991 metais netyčia pateko visos 15 tarybinių respublikų, atsisuko prieš iširusios Tarybų Sąjungos rusų gyventojus sunkiausiomis psichologinėmis pasekmėmis. Jeigu ukrainiečiai, armėnai, gruzinai, lietuviai, uzbekai, latviai ir kt. savo nepriklausomybę suvokė kaip nacionalinio tapatumo įsigijimą, kaip atvertas duris į ateitį, tai rusų savimonė imperijos žlugimą išgyveno kaip nacionalinę katastrofą. Dar daugiau, rusams buvo nejauku net ir Rusijos Federacijoje, nes jie matė, kad ir negausios nacionalinės mažumos, kurios dar liko jų žinioje, siekia maksimaliai atsiskirti nuo, kaip dabar įprasta sakyti, valstybę sudarančios tautos.
|
|
|
|
Energetika politikos tarnaitė
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas 2006 06 28
Energijos ištekliai vis labiau tampa politinio spaudimo instrumentu. Tokiu būdu nesidomėti pasaulinėmis naftos ir dujų rinkomis reiškia politinį aklumą, o informacijos vakuumas ne tik politikui, valstybės veikėjui, bet ir eiliniam žmogui yra tam tikras jo veiklos merdėjimas.
Prancūzų laikraštis Le Monde klausia: ar jūs visiškai ramūs dėl Saudo Arabijos ateities? Jūsų nejaudina karingi Irano prezidento M. Ahmedinejado pareiškimai? Ar jūs tikrai pasitikite energetinio nacionalizmo politika, kurią vykdo Rusijos prezidentas V. Putinas? Jūsų neliečia populizmo proveržiai Venesueloje ir Bolivijoje? Laikraštis daro išvadą, kad nafta ir dujos tampa ne tik spaudimo priemone, bet ir nacionalizmo auka. |
|
|
|
Energetinė priklausomybė nuo Rusijos ar Maskvos diktatas?
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas 2006 06 15
Iki Didžiojo aštuoneto (G8) valstybių aukščiausiojo lygio susitikimo Sankt Peterburge liko lygiai mėnuo. Apžvalgininkai tvirtina, kad tai bus Rusijai nelengvas forumas visais atžvilgiais: tiek dėl Irano branduolinės programos, kuriai, atrodo, pritaria Pekinas ir Maskva, tiek dėl santykių posovietinėje erdvėje (būtent dėl to mieste prie Nevos šiomis dienomis vykusiame ekonomikos forume susitiko Gruzijos ir Rusijos lyderiai), tiek dėl vadinamojo energetinio saugumo.
|
|
|
|
Energetiniai Rusijos politikos ginklai ir taikiniai: nr. 3. Baltarusija
Darius Varanavičius, politologas, žurnalo Valstybė redaktorius 2006 05 31
Paskutiniąja Europos diktatūra vadinamą valstybę, esančią rytinėje Lietuvos pašonėje, be jokių abejonių galima vadinti vienu sėkmingiausių Rusijos įtakos realizavimo postsovietinėje erdvėje projektų. Priešingai nei, pavyzdžiui, Ukrainos arba Gruzijos situacija, Maskva visuomet rasdavo bendrą kalbą su Minsku. Ši tendencija ypač gerai pastebima po Vladimiro Putino atėjimo į valdžią, nes šiandien kažin ar jau vien tik Baltarusijai galima taikyti europinės diktatūros epitetus.
Tokiems teiginiams, žinoma, iš dalies galima prieštarauti, nes Maskvos administracijos retorika Minsko atžvilgiu neretai įgydavo ir itin komplikuotas formas. |
|
|
|
Energetinio saugumo užtikrinimo lenktynės (III) (1)
Laima Vaitiekūnaitė 2006 05 25
Vertingiausi ir tuo pačiu strategiškai svarbiausi šiandieniniai pasaulio energijos ištekliai yra vadinamieji neatsinaujinantys gamtos ištekliai bei perdirbti jų produktai nafta, anglys, gamtinės dujos, branduolinė energija, durpės, degieji skalūnai.
JAV, Rusija ir Kinija, kurios šiandien laikomos pagrindinėmis strateginėmis žaidėjomis energetinių išteklių saugumo procese, pagamina apie 38 proc., o suvartoja 41 proc. pasaulio pirminės energijos. |
|
|
|


Iššūkių aplinkai geopolitika (451) 2017 03 08

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.
Vokietijos biudžeto perteklius rekordinėse aukštumose (63) 2017 03 01

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.
Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (166) 2017 02 22

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.
Kinijai reikalinga nauja strategija (21) 2017 02 15

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje.
Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (26) 2017 02 08

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.
Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu? (8) 2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius
Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką (12) 2017 02 01

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis Brexitas gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spaliogruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS). |
|