Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Europos Parlamento nario Vytauto Landsbergio pareiškimas dėl karo prieš Gruziją grėsmės (3)

2008 05 08

Kai Rusijos valdžia kaltina, neva Gruzija elgiasi agresyviai, tai iš tikrųjų  reiškia, kad Gruzijai gręsia realus Rusijos agresijos pavojus. Prigrūdus į Abchaziją puolamosios kariuomenės, vėl naudojant tariamai „uždarytą“ Gudautos bazę rusų karinei aviacijai, intensyvinant paruošiamąjį psichologinį karą su neapykantos Gruzijai ir jos vadovybei apraiškomis, Kremlius gali apsigauti ir dėl Vakarų pakrikimo bei nuolaidžiavimo. Du šių metų sprendimai – pratęsti tenykščių Rusijos „taikdarių“ įgaliojimus ir nesuteikti Gruzijai žadėto, JAV paremto,NATO narystės veiksmų plano – mums primena nelaimingą 1990 m. pabaigos situaciją. Tada Prancūzija nusileido M. Gorbačiovo ultimatumui ir išprašė Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrus iš Paryžiuje prasidėjusio ESBK viršūnių susitikimo. Niekas nepaneigs galimybės, kad tai papildomai padrąsino Kremlių imtis ginkluoto smurto sausio mėnesį pirmiausiai prieš Lietuvą. Dabar demokratijų atsakomybė tektų pirmiausiai Vokietijos vyriausybei, kuri Bukarešte sulaikė tiesiamą Gruzijai politinės Vakarų apsaugos ranką.

Visas Šiaurės Kaukazas pilnas Rusijos kariuomenės. Suorganizuoti kokią nors šviežią provokaciją, kad pateisintų savo ginkluotą „atkirtį“, efektyvesnį už pavienę pamestą raketą arba numuštą gruzinų žvalgybos lėktuvą, Rusiją valdančioms specialiosioms tarnyboms būtų tik juokų darbas. „Rožinės pėdkelnės“ arba gyvenamojo namo sprogdinimas „su gruzinišku pėdsaku“, tai senojo informacinio karo pavyzdžiai. Tokias užmačias galėtų stabdyti prevenciniai klausimai ateinančiam prezidentui D. Medvedevui, labiau konsoliduota Baltijos valstybių nuostata.

2008 m. gegužės 6 d., Briuselis

V.Landsbergis: „Ar Europos Sąjunga yra pasirengus imtis priemonių įvykus galimai Rusijos invazijai į Gruzijos teritoriją?“

„Naujienos apie Rusijos žingsnius Abchazijoje yra didžiai neraminančios ir panašios į tikro karo išvakares“, - kalbėjo Lietuvos atstovas Vytautas Landsbergis vakar įvykusiame Europos Parlamento užsienio reikalų komiteto narių susitikime su ES Komisare Benita Ferrero - Waldner bei ES pirmininkaujančios Slovėnijos užsienio reikalų ministru Matjaž Šinkovec.

Pasak V. Landsbergio, naujajam Rusijos prezidentui artėjant prie galių vykdymo, padėtis Gruzijoje gali būti manipuliuojama taip, kad paverstų jį (D. Medvedevą) P. Putino „įvykdytų faktų“ įkaitu.

„Ar ES Komisija yra psichologiškai pasirengusi bet kuriai provokacijai, kurią sektų galima Rusijos invazija į gretimas Gruzijos teritorijas, o tai gali įvykti Kremliui netinkamai aiškinantis Bukarešto viršūnių sprendimą kaip padrąsinimą? Koks yra Jūsų prevencinis veiksmas dabar ir galimi žingsniai „kitą dieną po...?“, - klausė V. Landsbergis ES Komisarės.

Lietuvos atstovas taip pat klausė Slovėnijos užsienio reikalų ministro apie Rusijos vadinamuosius „taikdarius“ Abchazijoje.

„Kaip Slovėnija mato Rusijos „konfliktadarius“ Abchazijoje, kurių skaičius ten auga kaip ir Šiaurės Kaukaze, ir kokių ji gali imtis žingsnių, kad sustabdytų naują karą ar kitus Gruziją destabilizuojančius veiksmus kaip antai žmonių aneksavimas?“ - kalbėjo V. Landsbergis.

„Gruzija norėtų, kad Rusija ją iš tikrųjų pripažintų kaip visai nepriklausomą ir nepadalintą valstybę, kuri galėtų kurti save tarptautiškai pripažintoje teritorijoje ir pasirinktų sprendimus“, - kalbėjo V. Landsbergis.

Atsakydama į europarlamentaro klausimus komisarė B. Ferrero-Waldner, atsakinga už ES užsienio politiką, pabrėžė, kad padėtis Gruzijoje nepaprastai rimta.

„Troika“ jau pareiškė jai savo paramą. Deja, eskalacija vyksta. Kiekvienas judesys gali iššaukti kitos pusės atoveiksmį. Mėginam įtikinti Rusiją, kad neįgyvendintų savo sprendimų dėl Abchazijos. Stovime arti, kad sustiprintume Gruziją ekonomiškai ir politiškai. Tačiau taikos derybų negalime pasiekti, jeigu ne visi jų nori. Negalime pakeisti taikdarių, jeigu ne abi pusės sutinka. Tas pat dėl Rusijos-Gruzijos sienos kontrolės ir misijų Abchazijoje. Rusija yra šalis tame konflikte, ji yra ten, taigi padėtį lemia dvi pusės - Rusija ir Gruzija. O jų sutarimo nėra.“- kalbėjo ES Komisarė.

Savo ruožtu Slovėnijos užsienio reikalų ministras M. Šinkovec teigė, kad Slovėnija pasiryžusi paremti visus, kuriems jos paramos reikia. „Gruzijos atveju mes stengiamės įtikinti Rusiją, kad neplėstų oficialių ryšių su Abchazija, nes tai didina įtampą. Remiam ESBO poziciją ir taikų problemų sprendimą, kuriame dalyvauja JT Generalinis sekretorius. Padėsim, kad Gruzija nebūtų destabilizuota.“

2008 m. gegužės 7 d., Briuselis

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras