Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Nepatogūs Vakarams, nemalonūs Rytams (28)

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2008 05 09

Viename naujausių autoritetingo britų savaitraščio „The Economist“ numerių neįvardintas Lietuvos pareigūnas, kalbėdamas apie Rusijos interesus artimajame užsienyje, teigia, kad „jei prasidės karinis Rusijos konfliktas su Gruzija, tai po to seksime mes“ (t. y. Lietuva).

Teiginys, kaip ir visas šio savaitraščio tonas, kai kalbama apie Rusijos santykius su buvusiomis sovietinėmis respublikomis ir Europos Sąjungos (ES) šalimis, skamba tikrai grėsmingai, nes kariniai konfliktai į vakarus nuo Padnestrės Europoje jau senokai yra istorikų ir dokumentinio kino kūrėjų prerogatyva.

Tačiau pernelyg nenukrypstant į įtampos Abchazijoje ir Pietų Osetijoje nagrinėjimą, įdomiais galima laikyti kitus du aspektus: anoniminės Lietuvos pareigūnų retorikos Vakarų žiniasklaidai grėsmingumą ir pačios Vakarų žiniasklaidos, ypač „The Economist“, kryptingą gąsdinančią poziciją Lietuvos ir kitų Baltijos šalių atžvilgiu. Tiesa, anksčiau siunčiami perspėjimai buvo susiję išskirtinai su ekonominiais rodikliais, prognozuojančiais Estijos, Latvijos ir Lietuvos ekonomikos sulėtėjimą ar netgi recesiją, o dabar dar pasitelkiamas ir karinės grėsmės aspektas. O svarbiausia, kad tokią drąsią prielaidą daro ne pats britų leidinys, garsėjantis savo analitiniu padaliniu, o šaltiniu nurodomas mūsų šalies pareigūnas.

Sutikite, užgauti karinės Rusijos agresijos Lietuvos atžvilgiu „stygą“ yra labai rizikingas ir jautrus dalykas mūsų visuomenei. Ko gero, kaip tik dėl to dalintis tokiomis prielaidomis vietinėje viešojoje erdvėje nedrįstama. Juolab kad tokios minties sukelta diskusijų banga labai greitai pasiektų Maskvą, kur iš mūsų būtų garsiai pasišaipyta, tyliai nusprendžiant surasti dar vieną pretekstą, pavyzdžiui, pabranginti eksportuojamas gamtines dujas.

Vis dėlto ne mažiau stebina ir tai, kad šiuos teiginius publikuoja tokio kalibro leidiniai kaip „The Economist“, netgi nepateikdami argumentų, jog bet koks agresyvus Rusijos veiksmas ES ir ypač NATO šalies ar šalių atžvilgiu gali sulaukti atitinkamo atsako. Be to, jei kalbama, kad su Dmitrijaus Medvedevo atėjimu Kremlius tarsi įgauna labiau priimtiną veidą, lygia greta kalbėti apie atvirą karinę grėsmę neatrodo labai jau derama. O gal tiesiog reikėtų pažiūrėti į realią situaciją Rusijos valdžios viršūnėje ir konstatuoti, kad prezidentų kaita ten yra tiesiog kosmetinė operacija siekiant Vakarų akyse išsaugoti konstitucingumą ir kiek apraminti tenykščius Kremliaus kritikus. O niekas nekalba apie tai, kad palikdamas aukščiausią šalies postą Vladimiras Putinas tyliai atliko keletą reformų, dėl kurių galių svertas pasisuko vyriausybės ir valdančiosios partijos naudai, o, kaip žinia, nuo kitos dienos po D. Medvedevo inauguracijos abi šias struktūras kontroliuoja ne kas kitas, o V. Putinas, būdamas ir premjeru, ir „Vieningosios Rusijos“ lyderiu.

Tačiau net jei Rusija ir neturi tokių tikrai agresyvių ketinimų, apie kuriuos kalba Lietuvos pareigūnas X, dabartinėje situacijoje mūsų šalies padėtis nėra pati palankiausia, nes savotiškoje atviroje kovoje su Maskva, kuri, pasinaudojus ES derybų su Rusija veto teise, buvo perkelta į tarptautinį lygmenį, Vilnius nesulaukė realaus palaikymo, kurio, kaip pripažino ir mūsų užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, tikėjosi bent jau iš Varšuvos.

Dar daugiau. Įvairūs informacijos šaltiniai be užuolankų nurodo, kad Lietuvos pozicija sužadino nemažą ES šalių nepasitenkinimą: įvairūs derybų su Rusija trikdžiai gali kelti grėsmę pelningiems dvišaliams energetiniams projektams su „Gazprom“, kurie jau pralenkė ES deklaracijas dėl vieningos energetinės politikos ir tapo realiomis alternatyvomis numatytiems dujotiekiams, turėjusiems užtikrinti bent šiokią tokią Europos nepriklausomybę nuo rusiškų dujų.

Tačiau grįžtant prie pagrindinės minties, susijusios su į akis jau krintančiu britų žiniasklaidos tendencingumu pateikiant informaciją apie Baltijos regioną, galima tik spėlioti, kieno interesais tai daroma. Žinoma, tai galima pavadinti ir „žvilgsniu ne per rožinius akinius“, kuriuo itin pasižymi atskiri Lietuvos politikai, tačiau, tiesą sakant, ne visos „The Economist“ prognozės išsipildo. Dar daugiau įtarimų dėl subjektyvumo sukelia tai, kad pateikiant bauginančius teiginius apie galimą karinę grėsmę nepaminimi akivaizdūs tam prieštaraujantys faktai. Sakykim, kalbant apie karinės invazijos atvejį galima net nepaminėti 5-ojo NATO sutarties straipsnio, įpareigojančio visas Aljanso šalis besąlygiškai ginti užpultąją valstybę, tačiau kai net nesvarstoma, kad Lietuva tikrai neturi kokių nors teritorinių ar etninių nesutarimų su Rusija, kurie yra pagrindinė gilėjančio konflikto Gruzijoje priežastis, tai jau sukelia abejonių pateikiamos informacijos objektyvumu.

Be abejo, Vilniaus keliami energetinio saugumo bei istorinio teisingumo klausimai Maskvą taip pat erzina, tačiau vargu ar tiek, kad prisireiktų karinės jėgos panaudojimo, juolab kad šiais reikalavimais Lietuva labiau norėjo ne atkreipti Rusijos dėmesį, o parodyti ES, kad tolesnė „veikimo po vieną“ strategija šios autoritarinės šalies atžvilgiu griauna pačios ES pagrindus, kurie dar taip neseniai buvo pompastiškai sutvirtinti Lisabonos sutartimi.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 28)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras