Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Rusų teisės Latvijoje (6)

2008 12 24

Latvijoje rusų kalba leidžiamas savaitraštis „Subbota“ rašo:

„Gruodį Strasbūre posėdžiavo Europos Tarybos vietinių ir regioninių valdžių kongresas. Tarp daugelio klausimų buvo svarstomos ir Latvijos gyventojų, neturinčių pilietybės, problemos. Pagrindinės rekomendacijos buvo tokios: nepiliečiams suteikti balsavimo teisę vietos (miesto) rinkimuose, be egzaminų, automatiškai suteikti pilietybę vyresniems nei 60 metų gyventojams, taip pat ir tiems, kurie gimę Latvijoje.

Leidinio apžvalgininkas teigia, kad šios rekomendacijos, nors visiškai ir neišsprendžia nacionalinės pusiausvyros problemų, tačiau yra protingos, pagrįstos atsargios europietiškos politikos dvasia. Šis žingsnelis, jei jis bus žengtas, pakels rusų bendrijos Latvijoje statusą ir atvers perspektyvas ateičiai. Suteikus rusams balsavimo teisę per vietos rinkimus balsų Latvijoje padaugėtų maždaug 300 tūkst., o į Seimą – 200 tūkstančių. Apžvalgininko nuomone, Latvija be reikalo šią nepaliečių problemą vilkino 17 metų. Tačiau minėtų problemų sprendimo būdas remiasi rekomendacijomis, o ne direktyvomis, ir nuo Latvijos valdžios priklausys, ar jos bus įgyvendintos. Dar priklausys ir nuo to, ar Latvijos rusai bus aktyvūs reikalaudami savo teisių. Tačiau, kaip rašo spaudos apžvalgininkai, rusai yra gana pasyvūs: „Dauguma rusų pasididžiuodami yra pareiškę, jog jie nesidomi politika, nes tai nešvarus reikalas. Europoje tai atrodytų visiškai nepriimtina išsilavinusiam žmogui pozicija. Apolitiškumas yra tarsi savotiškas intelektualinio ribotumo ženklas. Pavyzdžiui, žodis „idiotas“ yra kilęs Graikijoje. Taip vadino tuos, kurie nedalyvaudavo politiniame gyvenime, nors ir turėjo į tai teisę. Mūsų tradicijos kitokios. Dabar kultūringu laikomas daug grožinės literatūros perskaitęs žmogus. Pavyzdžiui, nesmagu prisipažinti, kad esi neskaitęs L. Tolstojaus, o kad nesidomi politika – įprasta. Deja, čia Europa, nors ir Europos provincija, tačiau vis tiek Europa. Ir jei tu nesidomi politika, tai politika tavimi susidomės.“

40 proc. Latvijos gyventojų – rusakalbiai. Tai jau ne mažuma, o beveik pusė šalies gyventojų. „Turint tokią daugumą ir dar Europos „valdžios“ paramą, neišsireikalauti savo teisių būtų gėda“, - sako laikraščio apžvalgininkas.“


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 6)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (23)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (43)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (123)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (1)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras