Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Bulgarija, Turkija, Graikija, Makedonija liko be rusiškų dujų (8)

Komentarai:

Andriu, 2009 01 08 21:06
Jis gali atstot rusų dujas? Toli gražu. Neseniai pasirodžiusioje ES ataskaitoje teigiama, kad artimiausius 30 metų priklausomybė nuo rusijos dujų, tik didės.

Dziugas, 2009 01 07 22:17
O garsusis Nabukas?

Andrius Džiugui, 2009 01 07 18:38
Alternatyvūs tiekėjai - Iranas ir Libija. Iranas priklauso blogio ašiai (pagal JAV) - nekoks partneris. Libijos dujų bendroves kontroliuoja Gazpromas. Tai tiek tų alternatyvių šaltinių.

Dziugas, 2009 01 07 17:04
Cia pasakyciau, taip - abu lokiu tokiu, del to ES ir nesiima vertinti sio konflikto kaip politinio, o vadina ji komerciniu gincu.

Irmantas, 2009 01 07 13:51
Sakot Ukraina vagia...Tarkim, bet Rusijos noras, akd Ukraina mokėtų europinėmis kainomis už dujas, o jų tranzito kaina liktų sena irgi savotiška vagystė.

Dziugas, 2009 01 06 21:53
Bet taip pat paspartins alternatyviu tiekeju paieska, o is to stipriai islostu visa Europa.
Pasiaukojimas perkeltine prasme, zinoma, savaime aisku, kad Ukraina vagia ir, kad tai saliai ne vieta nei ES nei NATO.

Andrius, 2009 01 06 18:37
Kliedi Džiugai. Juk čia komercinis ginčas, nesutariant dėl kainų ir dėl to, kad Ukrainiečiai nemoka už dujas. Joks čia nepasiaukojimas, o paprasčiausia dujų vagystė, tiesiog kie patys kalti ir dabar per juos Europa negauna dujų, tai ar tokią valstybę galima priimt į ES ar NATO? Šis ginčas manau, tik paspartins NORDSTREAM ir SOUTHSREAM statybas.

Dziugas, 2009 01 06 18:17
Aciu Ukrainai uz jos pasiaukojima. Sio konflikto deka gali daug islosti visa Europa.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (23)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (43)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (123)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (1)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras