Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Geresnės privatumo apsaugos elektroninėje erdvėje link

Europos Parlamento informacija
2017 04 19

Balandžio 11 d. EP nariai kartu su ekspertais aptarė siūlymus, kuriais siekiama geriau apsaugoti privatumą elektroninių ryšių srityje pritaikant esamas privatumo taisykles prie naujų technologijų realijų, tokių kaip interneto žinutės, ir padedant vartotojams geriau kontroliuoti slapukų naudojimą. EP pranešėjos Marju Lauristin (Socialistai ir demokratai, Estija) teigimu, siekdamos vartotojų pasitikėjimo ryšio paslaugas teikiančio bendrovės turi užtikrinti komunikacijos konfidencialumą.

2016 m. atliktos Eurobarometro apklausos duomenimis, 92 procentai europiečių sako, kad jiems svarbu, kad jų e. pašto žinutės ir internetinės žinutės būtų konfidencialios. Lietuvoje taip manančių – 78 proc., o teigiančių, kad konfidencialumas nesvarbus – 21 proc. (didžiausia dalis visoje ES). Savo ruožtu 82 proc. europiečių teigia, kad jiems svarbu, kad jų naršymo internete duomenis renkančios priemonės, pavyzdžiui, slapukai, būtų naudojamos tik gavus jų sutikimą. Lietuvoje taip sakančių – 74 proc., o teigiančių, kad sutikimo gavimas nesvarbus – 23 proc. (didesnė dalis taip galvojančių respondentų yra tik Kroatijoje – 28 proc.).

Šių metų sausį Europos Komisija pasiūlė, kad dabar galiojančios privatumo taisyklės būtų taikomos ne tik tradiciniams telekomunikacijų operatoriams, bet ir naujiems elektroninių ryšių paslaugų, pavyzdžiui, „WhatsApp“, „Facebook Messenger“, „Skype“ ir „Gmail“, teikėjams.

Taip pat siūloma supaprastinti ilgalaikių slapukų ir kitų identifikatorių priėmimo arba atsisakymo būdą, kad internautams nereikėtų atsakinėti į prašymus leisti naudoti slapukus kiekvienąkart apsilankius interneto svetainėje, bei sustiprinti apsaugą nuo brukalų.

Balandžio 11 dieną Piliečių laisvių komiteto nariai aptarė šiuos siūlymus kartu su ekspertais.

EP pranešėja Marju Lauristin (Socialistai ir demokratai, Estija) sveikino Europos Komisijos pasiūlymą, tačiau ragino nustatyti stipresnius privatumo saugiklius internete naršantiems vaikams bei abejojo dėl „pasirengimo įgyvendinti“ naujas taisykles per tokį trumpą laikotarpį.

Savo ruožtu šešėlinis pranešėjas Michał Boni (Europos liaudies partija, Lenkija) išreiškė nuogąstavimą dėl „nenumatytų pasekmių“, kurias reklamos srityje gali patirti leidėjai, pavyzdžiui, vietiniai internetiniai leidiniai. Jis pridūrė, kad naujos privatumo taisyklės turi atitikti ES Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą.

Kitas šešėlinis pranešėjas Danielis Daltonas (Europos konservatoriai ir reformistai, Jungtinė Karalystė) baiminosi, kad jei internautai ims masiškai atmetinėti prašymus leisti naudoti slapukus, tai gali reikšti verslo modelio, kuriuo remiasi nemokamos internetinės paslaugos, pabaigą. „Internetas ir ypač nemokamos internetinės paslaugos grindžiamos pajamomis iš reklamos, o tam yra būtini slapukai“, – pabrėžė jis.

M. Lauristin pranešimo pristatymas Piliečių laisvių komitete numatytas birželį, o balsavimas dėl jo – spalį.

Tikimasi, kad naujosios taisyklės bus patvirtintos iki 2018 m. gegužės mėn., kuomet turėtų įsigalioti kartu su naujomis ES asmens duomenų apsaugos taisyklėmis.

AP Images/ES–EP.


Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras