Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Nepaklusnūs „Putino vaikai“ (27)

Parengė Viljama Sudikienė, Lietuvos žinios
2017 05 08

Neseniai Rusijoje vykę protestai, kuriuose dalyvavo itin daug jaunų žmonių, paskatino politologų, sociologų ir opozicijos veikėjų svarstymus, koks yra Rusijos jaunimas, užaugęs valdant prezidentui Vladimirui Putinui, kokiomis vertybėmis vadovaujasi, ar jos skiriasi nuo vyresnės šių jaunuolių tėvų kartos.

Opozicija deda daug vilčių, kad moksleivių ir studentų dalyvavimas kovo mėnesio protestuose prieš korupciją rodo, jog „Putino karta“ sukilo prieš žmogų, kurio vardu ir yra pavadinta. Kas tie vaikinai ir merginos – naujai įgytos laisvės vaikai ar V. Putino sistemos atžalos? Atsakymai į šiuos klausimus prieštaringi, nes Rusijos jaunimui būdinga ir viena, ir kita.

Tarp jaunų rusų V. Putino šalininkų yra tiek pat, kiek ir tarp vyresnių. Be to, kovo protestai pirmiausia buvo nukreipti prieš ministrą pirmininką Dmitrijų Medvedevą – aukštą Rusijos valdžios atstovą, bet tikrai ne prieš visą valdžią ir svarbiausią jos instanciją – prezidentą V. Putiną.

Todėl šiuos protestus tik iš dalies galima laikyti prieštaraujančiais aukštam V. Putino populiarumo reitingui. Levados centro vadovas Levas Gudkovas mano, jog masinėje sąmonėje V. Putinas ir toliau įkūnija Rusijos visuomenės kolektyvines vertybes bei simbolius.

Maža to, gyventojų nuomonės apklausose daugelis jaunų rusų nurodo, kad laikosi konservatyvių vertybių, kaip ir jų tėvai. Didelė dalis Rusijos jaunimo, kaip ir vyresnioji karta, smerkia vienos lyties asmenų santykius, nelaiko jų lygiaverčiais heteroseksualiems santykiams. 

Tad kai kurie Maskvos sociologai konstatuoja, kad jokio „kartų konflikto“ Rusijoje nėra, todėl negali būti ir kalbos apie kokį nors „jaunimo maištą“.

Vis dėlto jaunų rusų pasaulėžiūroje esama kai kurių ypatumų. Pavyzdžiui, jie visai kitaip vertina Michailą Gorbačiovą, kuris jau daugiau kaip du dešimtmečius daugumai rusų yra blogio įsikūnijimas. Valstybės Dūmos deputatai kasmet reikalauja teisti M. Gorbačiovą „už tėvynės išdavystę“.

Tačiau jaunimo požiūris į šį politiką ramesnis. Tik 11 proc. jaunų rusų laiko jį išdaviku, o vyresnio amžiaus grupėje (nuo 45 metų) taip mano 71 proc. apklaustųjų. 

„Putino karta“ užaugo santykinai geromis sąlygomis, ir tai negalėjo nepalikti pėdsako šių žmonių pasaulėžiūroje. Jų tėvai, dar nepamiršę sunkaus ir nestabilaus praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio, kaip svarbiausias savo vertybes įvardija „saugumą ir stabilumą“.

Jaunimas apie tą dešimtmetį žino tik iš gimdytojų pasakojimų. Jaunų žmonių vertybių sąraše „saugumas“ – paskutinėje vietoje. Jiems kur kas svarbesnė „laisvė“, kurią daugelis supranta kaip galimybę kurti gyvenimą ir buitį pagal savo įsivaizdavimą. 

Tuo pat metu didelė dalis „Putino kartos“ atstovų, nors ir mano, kad Rusija vykdo teisingą užsienio politiką, netiki nauju šaltuoju karu.



"Įgrįsai", - skelbė protesto, kurį surengė Michailo Chodorkovskio "Atvira Rusija", dalyviai. Jie ragino prezidentą Vladimirą Putiną nekandidatuoti ketvirtai kadencijai. Reuters/Scanpix nuotrauka.

Jaunimas įsitikinęs, jog dabartinės problemos, kurias patiria Rusija, susijusios tik su Krymu, su Ukraina, ir kada nors bus įveiktos. Kad Rusija nusigręžė nuo Vakarų – taip pat ne jų pasirinkimas. Net vienas jaunas Kremliaus funkcionierius kartą pareiškė „tikrai nenorįs gyventi Kinijoje“.

Jauna rusė savo poziciją demonstruoja vilkėdama marškinėlius su prezidento Vladimiro Putino atvaizdu. Reuters/Scanpix nuotrauka.




Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 27)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras