Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Atminties karai, arba kodėl Rusijai trukdo „miško broliai“ (48)

Viktoras Denisenko, Lietuvos žinios
2017 07 18

Tarp skirtingų informacinio karo atmainų galima paminėti atskirą kategoriją – atminties karus. Tokio konflikto esmę puikiai iliustruoja Rusijos Užsienio reikalų ministerijos reakcija į NATO išplatintą filmuką apie Baltijos šalių „miško brolių“ kovą prieš okupaciją. Maskva paskubėjo pagal sovietinės propagandos tradiciją pavadinti rezistencijos kovų dalyvius „nacių pakalikais“ bei apkaltinti Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją bandymu „perrašyti istoriją“.

Ginčai dėl istorinės tiesos ir praeities įvykių interpretavimo nėra nekalti dalykai. Kadaise ukrainiečių mokslininkas Georgijus Počepcovas apibūdino informacinį karą kaip „kovą dėl protų“. Atminties kovų atveju kėsinamasi net ne į protą, bet į giluminius proto klodus, į masinę visuomenės sąmonę, kurios vienas elementų yra istorinė atmintis.

Praeitis vienaip arba kitaip yra svarbi dabarčiai. Ji sudaro tam tikrą mūsų egzistencijos pagrindą. Nors mes savo akimis nematėme nei Žalgirio mūšio, nei deklaracijos dėl Lietuvos nepriklausomybės pasirašymo 1918 metų vasario 16 d., – mes žinome apie tuos įvykius, savotiškai „atsimename“ juos. Abu minėti įvykiai yra susiję su moderniosios Lietuvos tapatybe, todėl jeigu dabartinę Lietuvą pavaizduotume kaip namą, tai istorinei atminčiai atitektų pamatų funkcija.

Pokario rezistencija taip pat yra svarbus mūsų istorinės atminties elementas. Galbūt būtent dėl to jis taip kliūna Maskvai. 

Nėra jokių abejonių, kad Kremliuje viską žino ir supranta apie istorinės atminties svarbą ir galią. Užtenka pažiūrėti į tai, kaip Rusija elgiasi su savo istorija. Dar nuo sovietmečio plačiai pasklido juokas, kad Rusija yra valstybė su nenuspėjama praeitimi. Šiandien Maskva tęsia šią tradiciją. 

Vienas iš dabartinės Rusijos propagandos uždavinių yra sutaikyti tarpusavyje skirtingus Rusijos istorijos etapus, pateikti valstybės istorinį naratyvą kaip vientisa ir nenutrūkstama. Rusijos atveju tai nėra lengva padaryti. 1917 metais bolševikai atėjo į valdžią faktiškai atsiribodami nuo Rusijos Imperijos praeities, skelbdami naujų laikų ir, faktiškai, naujos valstybės pradžią. Po Sovietų Sąjungos žlugimo naujoji, kaip tada tikėtasi – demokratinė, Rusija faktiškai buvo priversta pripažinti, jog komunistinis eksperimentas buvo skaudi klaida, tačiau tuo pat metu XX a. pabaigos Rusijos Federacija jautė mažai ką bendro su XX a. pradžios Rusijos Imperija.

Istorijos sutaikymo (ir pritaikymo savo poreikiams) eksperimentas faktiškai prasidėjo kartu su Vladimiro Putino atėjimu į valdžią. Vienas iš ankstyviausių bei ryškiausių žingsnių šia linkme tapo sovietinio himno melodijos sugrąžinimas. Iš praeities buvo ištraukti daugelis sovietinių pasakojimų ir mitų, apdairiai paliekant nuošalyje komunistinę ideologiją kaip tokią. Sumanus žaidimas su ne iki galo pamirštais naratyvais leido suformuoti naujos Rusijos visuomenės masinės sąmonės gaires. Kaip gi jos atrodo?

Moksliniai tyrimai rodo, jog dabartinių Rusijos gyventojų istorinės atminties esminiu elementu yra mitologizuotas pasakojimas apie Didįjį Tėvinės karą (Antrojo pasaulinio karo dalis 1941–1945 metais). Iš šio pasakojimo stebuklingu būdu pranyksta žinios apie sąjungininkų pagalbą Sovietų Sąjungai kare prieš nacių Vokietiją bei iki to momento puoselėtą draugystę su Hitleriu, tačiau absoliutizuojama Pergalė, o Sovietų Sąjunga vaizduojama kaip vienintelė Europos išvaduotuoja ir gelbėtoja nuo „rudojo maro“ (t. y. fašizmo ir nacizmo – šios sąvokos Rusijoje vartojamos sinonimiškai). 

Rusijos visuomenės istorinėje atmintyje nemažai ir ne tokių reikšmingų, bet „teisingą“ bendrą vaizdą leidžiančių išlaikyti elementų. Pavyzdžiui, linkima nutylėti ar sumenkinti Didžiojo teroro laikotarpio totalitarinių nusikaltimų mastą, tačiau puoselėjimas sovietinis pasakojimas apie taikią ir natūralią Sovietų Sąjungos plėtrą. Tai leidžia vaizduoti sovietinę Rusiją kaip rūpestingą, „gėrį nešančią“ valstybę, o ne totalitarinę, svetimų žemių geidžiančią imperiją, kokią ji buvo iš tikrųjų.

Rusijos valstybinė atminties politika natūraliai jaučia pavojų naratyve apie „miško brolius“. Neatsitiktinai į jį reaguojama gana aukštu lygiu – kaip ir minėta, rezistencijos judėjimo smerkimui pajungta Rusijos Užsienio reikalų ministerija. Pasipriešinimas okupacijai griauna gražų mitą apie savanorišką Baltijos šalių įsijungimą į Sovietų Sąjungą, t. y. taikią sovietinės imperijos plėtrą. Užtat, jei apibūdinti „miško brolius“ masinėje Rusijos gyventojų sąmonėje įtvirtintais absoliutaus blogio analogais – „fašistais“ ir „nacių pakalikais“ – Kremliaus puoselėjimas istorinis pasakojimas atgauna sklandumą ir logiką. 

Rusijos reakcija į filmuką apie „miško brolius“ be jokių abejonių yra informacinio karo elementas. Maskva agresyviai bando įteigti Vakarams savo istorijos viziją, o kartu ir suskaldyti NATO šalių vienybę. Tačiau, šiuo atveju, tas tikslas yra ne vienintelis. Sovietinio pasakojimo apie „miško brolius“ ištraukimas į dienos šviesą pirmiausiai skirtas Rusijos vidaus propagandos poreikiams. „Miško broliai“ ir daugiau kaip po pusės amžiaus yra pavojingi istorinei Rusijos gyventojų sąmonei, nes neįsipaišo į Kremliaus puoselėjimą kilniosios Rusijos, stačiusios savo užgrobtose teritorijose „gamyklas ir bibliotekas“, paveikslą.

Viktoras Denisenko – politikos apžvalgininkas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto lektorius, analitinio centro „EAST-Center“ (Varšuva) ekspertas.




Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 48)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (3)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras