Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Terorizmas maitinasi baime

Viktoras Denisenko, Lietuvos žinios
2017 08 21

Pranešimai apie teroro išpuolius skirtinguose Europos miestuose drebina informacinę erdvę vis dažniau. ISIS aktyviai bando kautis „priešo teritorijoje“, t.y. nešti skausmą ir baimę tiesiai į susivienijusios Europos širdį. Išpuolių geografija taip pat plečiasi. Vien per praeitą savaitę išpuoliai buvo įvykdyti Ispanijoje ir Suomijoje. Įtartinas išpuolis, kuris irgi gali būti teroro aktu, įvyko ir Rusijoje.

Esminis skirtumas teroro akto nuo kitų panašaus pobūdžio nusikaltimų yra tam tikras šou elementas. Pavyzdžiui, teigiama, kad tarp potencialių teroristų taikinių Barselonoje buvo ir garsioji Sagrada Familia – Barselonos Šv. Šeimynos bažnyčia, kuri yra vienas iš esminių turistų traukos centrų bei gerai atpažįstamas minėto Ispanijos miesto simbolis. 

Teroristai taip pat dažniausiai yra „neišrankus“ aukoms. Jiems svarbu tiesiog pasiekti kuo didesnio nužudytųjų ir sužalotųjų žmonių skaičiaus. Teroro akto aukomis tampa paprasti žmonės, o tai reiškia, jog šalyje, kurią teroristai pasirinko savo taikiniu, niekas negali būti visiškai ramus dėl savo saugumo. 

Išpuoliai turistų pamėgtose vietose gali turėti ir ekonominį poveikį. Šalis, kurią turistai pradeda vengti, netenka pinigų, kuriuos keliautojai galėtų joje išleisti.

Seniai yra žinoma, kad esminis teroristų tikslas yra pasieti baimę. Rašytojas Fazilis Iskanderas savo filosofinėje satyrinėje pasakoje „Triušiai ir smaugliai“ rašė: „Jų hipnozė yra mūsų baimė.“ Nors ši frazė buvo iš tikrųjų skirta paaiškinti, kaip funkcionuoja valdžios ir visuomenės santykiai nelaisvoje šalyje, ją galima pritaikyti ir dabartinei situacijai, t. y. terorizmo grėsmės aptarimui. 

Išpuolių organizatoriai nori užhipnotizuoti Vakarų visuomenę, padaryti baimę šios visuomenės kasdienybe, pasieti nuolatinį nerimą, kurį neįmanoma būtų išsklaidyti.

Viena vertus, Vakarai bando priešintis šiems naujųjų fanatikų siekiams. Galima prisiminti, kad po teroro išpuolio Paryžiuje 2015 metų sausį Prancūzijos sostinės gyventojai išėjo į Vienybės maršą, protestuodami ne tik prieš teroristų bandymus įtvirtinti jų širdyse baimę, bet ir suskaldyti visuomenę, eskaluojant potencialius religinius ir etninius nesutarimus.

Panašiai ir dabar Barselonoje žmonės, atėję į akciją teroro išpuolio aukoms atminti, po tylos minutės pradėjo ploti ir skanduoti: „Mes nebijom!“ 

Tačiau akivaizdu, jog teroristai irgi nesiruošia sudėti ginklų. Jie pasinaudoja ne tik tiesiogine teroristine taktika, tačiau bando veikti ir informacinėje erdvėje, išnaudoti žiniasklaidos kanalus. Neatsitiktinai praeitų metų pabaigoje Europos Parlamentas pripažino dvi esmines informacines grėsmes Europai – kartu su Kremliaus skleidžiama propaganda buvo įvardintas ir ISIS informacinis aktyvumas.

Beje, kaip ir minėta, praėjus kelioms dienoms po išpuolių Ispanijoje ir Suomijoje išpuolis buvo įvykdytas ir Rusijoje – Surguto mieste. Ten peikiu ginkluotas asmuo užpuolė praeivius miesto centre. Nukentėjo septyni žmonės, kelių iš jų būklė yra sunki. Pats užpuolikas buvo nukautas. Pažymima, kad jis dėvėjo „mirtininko diržo“ imitaciją, tačiau tikrų sprogmenų neturėjo.

Surguto policija paskelbė, jog išpuolis „nebuvo teroro aktu“. Įtariama, jog išpuolio vykdytojas buvo tiesiog psichiškai nestabilus. Įdomu tai, kad pasirodžius informacijai apie šį incidentą Rusijoje ISIS paskubėjo prisiimti atsakomybę sau. Tai irgi neturėtų stebinti, nes prisiimti atsakomybę už savo ir nesavo išpuolius yra viena iš teroristų taktikų. Jos tikslas yra tas pat – baimė. Teroristinė organizacija tokiu būdu bando sukurti iliuzija, jog ji yra galingesnė ir pajėgesnė nei yra iš tikrųjų. Prisiimdama atsakomybę už kiekvieną rimtesnį išpuolį ji lyg pasako, jog yra visur bei gali bet kurio metu smogti kitą smūgį.

Deja, bet teroristai savo pasiekia. Baimė vis giliau įsismelkia į europiečių sielas. Būdamas Briuselyje birželio mėnesį tapau evakuacijos iš centrinės miesto aikšties liudininku po to, kai teroristas bandė susisprogdinti centrinėje Belgijos sostinės stotyje. Kilo didžiulė panika, žmonės bėgo gatvėmis, nunešdami viską savo kelyje. Savotiškas stebuklas, kad ši minia nieko nesutrypė, kas tik dar kartą įrodo, jog teroristų tikslams pasiekti kartais nereikia ir pačių teroristų – užtenka baimės. 

Natūrali išvada iš viso pasakyto būtų nebijoti, tačiau vargu ar tokį atsaką į teroristinį pavojų galima būtų įgyvendinti, nes teroro išpuoliai iš tikrųjų yra baisus dalykas. Baimė negali tiesiog išnykti, nes tai prieštarautų savisaugos instinktui, tačiau negalima leisti baimei nugalėti. Nepamirškime, kad, kaip teigia išmintis – baimės akys didelės.

Deja, bet terorizmo pavojus lydi mūsų gyvenimą. Šio teksto pradžioje specialiai panaudojau žurnalistinį klišė, rašydamas apie tai, kad išpuoliai vyksta vis dažniau. Iš tikrųjų, statistiniai duomenys rodo, jog praeito amžiaus aštuntajame, devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje teroro aktų buvo vykdoma ne mažiau, o net daugiau, negu šiandien. Žinoma, keičiasi terorizmo pobūdis – tuomet dažnai teroristinės grupės vadovavosi separatizmo idėja (pavyzdžiui, baskai), šiandien mes kalbame apie radikaliųjų religinių grupių terorizmą. Tačiau paties terorizmo esmės ir jo logikos tai nekeičia. Nepamirškime, kad jo hipnozė yra mūsų baimė. 

Viktoras Denisenko – politikos apžvalgininkas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto lektorius, analitinio centro „EAST-Center“ (Varšuva) ekspertas.

expatfinancial.com nuotrauka.




Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras