Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Veišnorija – tai Novorosija, tik priešingai (134)

Parengė Rasa Pakalkienė, Lietuvos žinios
2017 09 14

Baltarusijos Gardino miesto baruose skamba tostai už Veišnoriją. Taurės keliamos kaip už svajonę būti savimi, arčiau Vakarų, toliau nuo Rusijos. O juk tai yra karinių pratybų „Zapad 2017“ sąlyginis teritorijos pavadinimas vakarinėje Baltarusijos dalyje.

„Žaidimai į Veišnoriją, Litvaniją ir kitas „narnijas“ dvasingiems baltarusiams – visai nejuokingi, – teigia Baltarusijos žurnalistas Alesis Kirkevičius. – O po 2013-jų tai pasidarė pavojinga.“ 

Pagal Rusijos ir Baltarusijos pratybų „Zapad 2017“, vyksiančių rugsėjo 14–20 dienomis, legendą tiesioginiu priešininku turi tapti mitinė Veišnorija, išsitempusi kaip juosta, lyg kokia Padniestrė prie Baltarusijos ir Lietuvos sienos – pasakoja žurnalistas portale belsat.eu. Ir tęsia, kad tai yra nuoširdžių katalikų regionas, istorinė Vilnijos skeveldra, 1994 metais balsavusi už Aliaksandro Lukašenkos varžovą Zenoną Pozniaką. 

Rusijos strategų požiūriu, tai yra „litvinų-banderų“ anklavas, bandymas geografiškai lokalizuoti priešą pagal metodologiją, naudotą Ukrainoje, mano A. Kirkevičius.



Pratybų "Zapad" žemėlapis su išgalvotomis priešiškomis valstybėmis. nn.by nuotrauka.

„Ir tai visai nenuostabu, rusai ir jų kolegos baltarusiai su antpečiais iki šiol mąsto 1940–1950 metų kategorijomis, – teigia žurnalistas. – Nuostabus yra kitas dalykas – būtent tai, su kokiu entuziazmu idėją palaikė mūsų „nepriklausomybininkai“ ir „ultra-patriotai“. Esą kodėl gi ne? Štai jums ir nepriklausomos respublikos pasai, ir virtuali Užsienio reikalų ministerija, ir dešimtys memų, ir ševronai, ir magnetukai... Tegyvuoja Veišnorija!“

Komentaro autoriaus žodžiais, tai galima lengvai paaiškinti: žmonės taip nuo visko pavargo, kas vyksta Baltarusijoje pastaruosius 20 metų, kad yra pasiruošę įsikabinti į bet kokį pokyčių variantą, nors ir dėl Veišnorijos. Tad žurnalistas pats girdėjo Gardino baruose skambančius tostus už Veišnoriją kaip už svajonę būti savimi, arčiau Vakarų ir toliau nuo Rusijos. 

Tačiau A. Kirkevičius mano, kad toks variantas yra tarsi laisvanoriškai įsileisti vagį į savo namus ir leisti mamą perpjauti per pusę: čia jums, o čia mums. „Sutinku, palyginimas brutalus, – pripažįsta jis. – Tačiau jei motina laikome Baltarusiją, nedalomą ir nepriklausomą, kas gi čia nesutampa? „Duok pjūklą, tegyvuoja Veišnorija!“ Kas nors ginčysis, tai tėra jokios įtakos nedarantys „Facebook“ plepalai. Pašnekės ir nutils.Tačiau panašios idėjos, metamos per humorą ir trolinimą, yra testas kiekvienam. Ar sutiksi? Ar patiks? Kokios Baltarusijos tau užtektų?“

Žurnalisto nuomone, Veišnorija yra eilinis bandymas baltarusius sukišti į dėžę ar ankštą voljerą savo šalyje. Jis primena, kad anksčiau jau skambėjo Litvanijos ir kitos idėjos, galiausiai atskiros salos, kurioje galima būtų apgyvendinti visą baltarusišką publiką, kad „nežūtų tauta ir kalba“. Jis primena posakį, kad kelias į pragarą grįstas gerais norais. 

„Vienas senas draugas Veišnoriją taikliai pavadino kaip Novorosiją priešingai. Ukrainos atveju rusai išskyrė gabaliuką su maksimalia prorusiško elemento koncentracija, kuris balsavo už Janukovyčių ir ten uždegė savo laužus 2013-aisiais“, – apibūdino A. Kirkevičius. 

Žurnalistas lygino, kad Baltarusijoje pažymėta dalis teritorijos, esančios pačiuose šalies Vakaruose, siekiant ją demonizuoti, turint galvoje, kad likusi Baltarusijos dalis yra maksimaliai lojali „Rytų kaimynams“. Esą ateik ir pasiimk.



LŽ iliustracija. 

„Tad kodėl reikėtų žaisti į svetimus žaidimus? Nejaugi mus mažai dalijo vien XX amžiuje? – klausė autorius. – Dar jei tik dalytų. O čia išeina, kad mes patys nieko prieš užsinerti kilpą, išdalydami tai, ką rinkome per kraują. Vadinasi, ir 1918-ieji, ir 1991-ieji – viskas perniek. Tegyvuoja Veišnorija!“ 

A. Kirkevičius teigė nežinąs, ar galima kaip nors prisibelsti iki „tru-veišnorų“ sąžinės, kurie jau išsirikiavo į eilę prie „svajonių respublikos“ pasų. Pasak jo, dar neseniai šie spaudė kumščius, kai kas nors sakydavo – „bulbašas“, o dabar staiga tapo „veišnorais“. A. Kirkevičius tokiems siūlė lįsti į savo dėžę. „O mums reikia visos Baltarusijos be remarkų, be dalybų pagal kalbos, kultūros ar politinius požymius“, – tvirtino baltarusių žurnalistas.

Veišnorijos tema baltarusiai prikūrė memų / Socialinių tinklų fotomontažas.



Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 134)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (3)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras