Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Rytų Ukraina: artilerijos mūšiai kiekvieną naktį

Rasa Pakalkienė, Lietuvos žinios
2017 03 22

„Karas – tai nesibaigiantys siužetai“, – teigė Ukrainos karys savanoris. Ukrainos Rytų fronto zonoje jis ne tik kovoja už savo kraštą, bet ir fotografuoja tai, kas ten darosi. Kaip atrodo karas? „Apšaudymai, aukos, kraujas, purvas...“, – vardijo ukrainietis.

Jurijus Velička – garsiojo Ukrainos 46-ojo specialiosios paskirties savanorių bataliono „Donbas-Ukraina“ karys. Prieš dvejus metus stojęs kariauti ir tapęs tankistu, J. Veličko apsiginklavo ir kitu ginklu – fotoaparatu, kuriuo ėmė fiksuoti ir mūšius fronto zonoje, ir karo kasdienybę. Taip karį ėmė lydėti šaukinys „Fotografas“.
 
 
  Glazjevo įrašai, Donbaso konflikto kilmė ir Minsko susitarimai (16)

Andreas Umland
2017 03 20

Kokia yra ginkluoto konflikto, alinančio Rytų Ukrainą nuo 2014 m., kilmė? Kokį vaidmenį Rusija vaidino eskaluojant beginklį pasipriešinimą Donbase po Euromaidano revoliucijos pergalės? Kada, kaip ir kokiu lygmeniu įsitraukė Maskva? Kokia buvo vietinių šaltinių svarba konfliktui, palyginti su išoriniais veiksniais, t. y. Kremliaus slaptais veiksmais Ukrainoje? Tai, kaip mes atsakysime į šiuos klausimus, turės ilgalaikių pasekmių Vakarų minčiai, politikai ir diplomatijai, nukreiptoms į Rusiją ir Ukrainą ateityje. Neseniai buvo paviešinta naujų įrodymų ir tyrimų rezultatų, geriau nušviečiančių situaciją.
 
 
  Japonijos ambasadorius Lietuvoje T. Shigeeda: „Japonija Lietuvą vertina, kaip vieną geriausių partnerių Europoje“

Simona Sutkutė, VDU Marketingo ir komunikacijos departamentas
2017 03 14

Kovo 13 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) įsteigtas japonistiką skatinantis Global Japan Office (GJO), kuris yra pirmasis toks Šiaurės Rytų Europoje ir Baltijos šalių regione. GJO koordinatoriumi Japonijoje tapo naujasis VDU partneris Tokijo Užsienio studijų universitetas (TUFS).
 
 
  Ar Japonijai ateina nerimo dienos? (4)

Viktoras Denisenko
2017 03 09

Japonija gyvena ne pačioje draugiškiausioje aplinkoje. Tarp jos kaimynų yra neprognozuojama Šiaurės Korėja, kuri pastaruoju metu mėgsta grasinti branduolinio ginklo panaudojimu. Nepalankiai klostosi ir santykiai su Kinija. Tokijas ir Pekinas nesutaria dėl salų Rytų Kinijos jūroje. Kitų salų problema temdo ir Japonijos santykius su Rusija. Maskva atsisako net svarstyti galimybę grąžinti Japonijai Kurilų salyną, atitekusį Rusijai po Antrojo pasaulinio karo. Šis teritorinis ginčas tapo esmine priežastimi, dėl kurios tarp Rusijos ir Japonijos iki šiol nėra pasirašyta taikos sutartis.
 
 
  Nerimo dienos: V. Putinas parodė A. Lukašenkai jo vietą (4)

Eglė Samoškaitė, politikos aktualijų žurnalistė, DELFI
2017 03 03

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka žinomas kaip geras demagogas ir manipuliatorius. Jis garsėja savo 6 ar 7 valandas trunkančiomis spaudos konferencijomis ir diskusijomis su žurnalistais, kuriose leidžiasi į įvairiausias temas: nuo ekonomikos iki savo ūkyje laikomų gyvulių ar mėgstamo skaičiaus, kuris yra 13.
 
 
  Sostinė – pranašumas, kuris gali nustelbti valstybę (2)

Gytis Janišius
2017 03 01

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude‘as Junckeris vienu iš savo veiklos prioritetų yra pasirinkęs urbanizacijos temą ir ypač akcentuoja sostinių reikšmę nacionaliniame ir tarptautiniame kontekste. Dėl savo administracinės, ekonominės ir simbolinės galios sostinė gali būti viso regiono ūkio katalizatorius, rodyti lyderystės pavyzdį aplinkosaugos, socialinėje ir politinėje srityse. Vis dėlto nevaldoma sostinės plėtra gali tapti ir dideliu galvos skausmu visai valstybei, ypač jei šalis nedidelė.
 
 
  Europos iškilimas (14)

Aleksejus Polikovskis, "Novaja gazeta"
2017 02 24

Amerika nublanko, Rusija tapo smulkių šunybių ir stambių provokacijų šaltiniu. Vienintele žmonijos viltimi lieka Senasis pasaulis.
 
 
  Treji metai po Maidano: nuo Orumo revoliucijos iki stagnacijos (51)

Viktoras Denisenko
2017 02 22

Lygiai prieš trejus metus Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pabėgo iš šalies, o Maidane šurmuliavusi vadinamoji Orumo revoliucija pasiekė pergalę. Tiesa, labai greitai Kijevui teko susidurti su naujais sunkiais išbandymais: pasinaudodama situacija Maskva užgrobė Krymo pusiasalį, jos palaikomi kovotojai pabandė sukelti „Rusų pavasariu“ pavadintą perversmą Rytų Ukrainoje. Šių veiksmų pasekmė: Donbase atsirado dvi pilkosios – Kijevo nekontroliuojamos – teritorijos, čia iki šiol rusena karo ugnis.
 
 
  Ateityje maisto kainos bus stabilios ir jo bus užtektinai (46)

Gytis Janišius
2017 02 17

Lietuva, kaip ir visas pasaulis, neseniai išgyveno pieno sektoriaus krizę: supirkimo kainos krito, dalis ūkininkų pasitraukė iš pieno gamybos, vyko mitingai, o Vyriausybė turėjo įsikišti ir biudžeto pinigais paremti sudėtingoje situacijoje atsidūrusią verslo šaką. Bet kaip tai galėjo nutikti? Juk jau esame įpratę prie kalbų apie vis didėjantį Žemės gyventojų skaičių ir būsimą maisto trūkumą. Tokios kalbos jau praeitis! Žmonių populiacijos augimas lėtėja, o ateityje maisto ne tik netrūks, bet ir bus gerokai per daug.
 
 
  Baltarusijos nerimo metas (5)

Viktoras Denisenko
2017 02 15

Šiandien pastebimai stiprėja dėmesys Baltarusijai ir jos santykiams su Rusija. Ši tema nėra nauja, tačiau dabar ji pasipildė keliais netikėtais aspektais. Pirmiausia vis rimčiau kalbama apie galimą pavojų Baltarusijos saugumui, kurį gali kelti Maskva. Alyvos į ugnį pila ir „nepakeičiamo“ Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos retorika, nukreipta prieš „artimus draugus“ Kremliuje. Visa tai verčia politologus ir apžvalgininkus spėlioti: ar tikrai mes matome pasibaigusį medaus mėnesį tarp Maskvos ir Minsko, ar tai yra eilinis A. Lukašenkos bandymas grasinimais „atsisukti veidu į Vakarus“ priversti Kremlių pirkti artimiausią sąjungininkę?
 
 
  Minskas – vėl užsienis (5)

Ivanas Preobraženskis, IA „Rosbalt“
2017 02 10

Rusija de facto atkuria sieną su Baltarusija. Ir tai – nepaisant to, kad ši šalis dalyvauja visuose įmanomuose integracijos su Maskva procesuose.

Federalinės saugumo tarnybos (FST) vadovas Aleksandras Bortnikovas įsakė nuo vasario 7 d. Rusijos regionuose, besiribojančiuose su Baltarusija, nustatyti pasienio zoną. Tai – Smolensko, Briansko ir Pskovo sritys. Kol kas neaišku, ar pasienio zonoje atsiras visavertė pasienio ir muitinės kontrolė, nors tai būtų logiška.

 
 
  Ypatingas Izraelio kelias (41)

Viktoras Denisenko
2017 02 01

Izraelį dėl daugelio priežasčių galima pavadinti Vakarų pasaulio dalimi. Iš esmės ši valstybė yra vienintelis grynas vakarietiškų vertybių pavyzdys savo regione. Tačiau Tel Avivas sulaukia ir nemažai priekaištų dėl politikos, vykdomos palestiniečių atžvilgiu. Izraelis faktiškai gyvena nuolat konfrontuodamas ir konflikto sprendimo nematyti.
 
 
  Geopolitika pagal Donaldą Trumpą (79)

Viktoras Denisenko
2017 01 25

Sausio mėnesį įvyko naujojo JAV prezidento inauguracija: kontroversiškai vertinamas verslininkas Donaldas Trumpas užėmė galingiausios pasaulio valstybės vadovo vietą. Šiandien yra populiaru spėlioti, kokia gi bus Amerika valdant šiam prezidento ir kokia kryptimi galėtų pasisukti jos politika. Galima bandyti atskleisti tai analizuojant paties D. Trumpo pasisakymus, kurių viešojoje erdvėje netrūksta.
 
 
  Valerijus Primostas: „Mes kovojame ne su Rusija, o su jumis mumyse“ (17)

Anastasija Jegorova, „Novaja gazeta“
2017 01 20

Kaip Kijeve interpretuoja tai, kas pasidarė su dviejų – dar neseniai broliškų – tautų santykiais

Valerijus Primostas buvo turbūt daugiausia žadantis dešimto dešimtmečio pradžios Ukrainos prozos debiutantas. Jo bauginančios apysakos apie kariuomenę sulaukė dėmesio ne tik Kijeve, bet ir Maskvoje. Jo romanas „Padniestrės baisumai“ („Приднестровский беспредел“) išlieka vienu geriausių prozos kūrinių apie tautų santykius posovietiniu laikotarpiu. Paskui jis dvidešimt metų tylėjo, o tada internete paskelbė piktą, į nieką nepanašią nenusakomo žanro prisipažinimų knygą  „Ukraina pakraštyje“ („Украинa у края“).

 
 
  Europos galia mažėja (11)

Gytis Janišius
2017 01 16

Dar 2004 m. Europos Sąjungos indėlis į pasaulinę ekonomiką sudarė 31,4 procento. Tais metais ES tapo didžiausia pasaulio ekonomine galybe, aplenkdama JAV, tačiau tai tebuvo trumpas blykstelėjimas. Sparčiai augančios valstybės Rytų Azijoje ir Afrikoje užima vis daugiau vietos po saule, kartu mažindamos Europos reikšmę tarptautiniuose reikaluose.
 
  Puslapiai: 1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras