Pasaulio žiniasklaidai linksniuojant Graikijos skolų krizę, išskirtinę svarbą įgyja geopolitiniai ir vidaus politikos aspektai. Čia išryškėja šios šalies ryšiai su Rusija, suteikiantys naujajai Graikijos kairiųjų vyriausybei svorio. Tai gali padėti bandant įtikinti Europos Sąjungos (ES) kreditorius, kad taupymas Graikijai nėra išeitis. Jau keletą savaičių stebime Graikijos politikos ir geopolitikos dramą, kurią paaštrina skolų klausimas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel papasakojo, kad kai Minske buvo derinamas dokumentas dėl Ukrainos  konflikto taikaus sureguliavimo, Rusijos prezidentas V. Putinas darė spaudimą apsiskelbusių Donecko ir Luhansko respublikų separatistams. Apie tai vasario 12 d. pranešė agentūra „Reuters“.

Europos Komisija (EK) numato, kad euro zonos ekonomika šiais metais plėsis 1,3 proc. Tai pabrėžiama naujose šiam blokui skirtose prognozėse. Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir finansų reikalų komisaras Pierre‘as Moscovici pažymėjo, kad euro zonos ūkiui svarbios mažėjančios naftos kainos ir silpnesnis euras. EK tikisi, kad 2016-aisiais euro zonos ekonomika plėsis 1,9 proc. Tai turėtų lemti sustiprėjusi vidaus ir užsienio paklausa. Visos ES ūkio augimas, tikėtina, sudarys 1,7 proc. ir 2,1 proc. atitinkamai 2015 ir 2016 metais.

JAV prezidentas Barackas Obama pateikė Kongresui 2016 metų biudžeto projektą, kuriame numatyta skirti 117 mln. dolerių Ukrainai ir 51 mln. dolerių Moldovai ir Gruzijai, kad šios valstybės galėtų atremti Rusijos spaudimą ir agresiją.

Pasibaigus 2008 metų Gruzijos karui, kuriame dalyvavo Rusija, Vakarų šalys atsisakė jai paskelbtų sankcijų. Rusija ir dabar, kai dar vyksta Ukrainos konfliktas, iš Vakarų tikisi to paties. Tačiau, kaip pareiškė NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Alexanderis Vershbow, Vakarų šalys vykdys ilgalaikio Rusijos sulaikymo kursą.

Ne taip seniai Vokietijos politikai ir žurnalistai užtikrintai tvirtino, kad euro krizė baigėsi. Jie buvo įsitikinę, kad Vokietija ir Europos Sąjunga (ES) atlaikė politinę ir ekonominę audrą, tačiau dabartiniai įvykiai rodo, kad toks požiūris yra dar viena klaida, nes minėta krizė tęsiasi toliau. Parlamento rinkimų baigtis Graikijoje atspindi Europoje susidariusią padėtį. Apie tai portalui „Project Syndicate“ rašo buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Joška Fišeris (Joschka Fischer).

Apie tai, kad Gruzijos vyriausybė siekia ekonominio bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos vyriausybe, sausio 26 d. sakė Gruzijos ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis per spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo kartu su Lietuvos ministru pirmininku Algirdu Butkevičiumi. Jie, pasak I. Garibašvilio, aptarė dviejų valstybių bendradarbiavimo galimybes įvairiose srityse ir ypatingą dėmesį skyrė ekonomikai, prekybai.

Pasaulio ekonomikos forume Davose (Šveicarija) tvyrojo nerimas dėl silpnėjančios pasaulio ekonomikos plėtros, buvo daug diskutuojama, kaip išjudinti silpną visuotinio ūkio augimą, taip pat kalbėta apie aplinką tausojančių technologijų svarbą. Šiame kontekste itin svarbios valstybių finansuojamos investicijų programos. Verta akcentuoti Europos Komisijos pateiktą infrastruktūros plėtros planą (300 mlrd. eurų).

Lenkijos premjerė Ewa Kopacz per sausio 19 d. vykusią viešnagę Ukrainoje pažadėjo, kad Lenkija parems Ukrainą, kad ši galėtų modernizuoti savo šilumines elektrines.

Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministro Franko Valterio Šteinmejerio (Frank–Walter Steinmeier) nuomone, Ukrainos rytuose tvyranti įtampa sudaro prielaidą Europoje prasidėti didelio masto karui. Vokietijos URM vadovas neatmeta galimybės, kad Ukrainos Donbase galėtų vėl įsiliepsnoti ginkluotasis konfliktas. „Šio konflikto pavojus išlieka“, – perspėjo F. V. Šteinmejeris sausio 15 d. interviu, kurį davė leidiniui „Hannoversche Allgemeine Zeitung“.

Sausio 19 d. naujienų portalui „RBK – Ukraina“ antiteroristinės operacijos (ATO) Ukrainos rytuose atstovas Andrejus Lysenka pranešė, kad 600–700 Rusijos karių kirto Ukrainos sieną. 

„2015 m. didžiausios pastangos bus telkiamos ginkluotųjų pajėgų galimybėms ir karių skaičiui didinti pagal karinių pajėgumų plėtojimo planą. Itin daug dėmesio bus skiriama daliniams Kryme, Kaliningrado srityje ir Arktyje“, – teigė Generalinio štabo vadas Valerijus Gerasimovas. Jį citavo agentūra „RIA Novosti“.

Prasidėjus 2015 metams pasaulio ekonomika išlieka silpna. Jungtinių Valstijų ūkis rodo stiprėjančio atsigavimo ženklus, bet euro zona susiduria su politinėmis ir ekonominėmis grėsmėmis, o Japonija skendi recesijoje. Besivystančios šalys priklausomos nuo eksporto, tad sąstingis kitose rinkose jas veikia neigiamai. Kol kas nepanašu, kad šiais metais situacija iš esmės pasikeistų į gerąją pusę.

TASS  

Artimiausiame ES šalių narių užsienio reikalų ministrų susitikime būtų svarstomas klausimas dėl naujo TV kanalo rusų kalba steigimo.

Graikijai stinga realaus ateities politikos plano. Dabartinė strategija tarsi atspindi, kad šalies lyderiai maudosi saviapgaulės baseine ir yra atitolę nuo realybės. Pasigirsta kalbų, kad Graikijos kairiųjų partija „Syriza“ pasieks, kad ši valstybė pasitrauktų iš euro zonos ir galėtų tapti antrąja Šiaurės Korėja. Visgi Graikijoje bandoma įbauginti žmones, kad pasirinkus tokią kryptį bus dar daugiau nestabilumo ir sumaišties.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).