2009 m. lapkričio 13 d. Vilniuje įvyko tarptautinio tyrimo „Humanitariniai Rusijos užsienio politikos aspektai Gruzijoje, Moldovoje, Ukrainoje ir Baltijos šalyse“ pristatymas. Tai yra pirmasis tokio pobūdžio tyrimas, atliktas lyginamosios analizės metodu, tiriantis Rusijos užsienio politikos humanitarinių aspektų įtaką buvusios Sovietų Sąjungos šalyse, kurios jau yra euroatlantinės bendruomenės narės (Baltijos valstybės) ar nori jomis tapti (Gruzija, Moldova, Ukraina).

Šių metų lapkričio 13 d. buvo pristatytas tarptautinis tyrimas „Humanitariniai Rusijos užsienio politikos aspektai Gruzijoje, Moldovoje, Ukrainoje ir Baltijos šalyse“.

Tyrimą Lietuvoje koordinavo VšĮ „Geopolitinių studijų centras“, tyrimą inicijavo ir stebėjo Rytų Europos politinių studijų centras (Latvija). Projektu buvo siekiama padidinti politikos kūrėjų ir NVS bei Baltijos valstybių sąmoningumą bei būtinybę geriau koordinuoti šalių politiką ir veiksmus dėl Rusijos politikos užsienyje gyvenančių savo tautiečių atžvilgiu.

2009 m. vasario 25–26 dienomis Vilniuje buvo surengta apskritojo stalo diskusija „Eurazijos bendradarbiavimo perspektyvos ir projektai“, kurią organizavo Maskvos Carnegie centras ir Lietuvos geopolitinių studijų centras. Renginyje dalyvavo buvusių SSRS respublikų ir kai kurių kitų šalių akademinės ir ekspertų bendruomenės atstovai, valstybinių institucijų darbuotojai. Per diskusiją buvo paliesta įvairūs klausimai, išsakyta įdomių idėjų, susijusių su ekonominiais, socialiniais, kultūriniais procesais, ekonominio ir energetinio saugumo problemomis posovietinėje erdvėje, pateikta kai kurių prognozių. Apibendrinant susitikimo rezultatus, galima išskirti keletą aktualiausių temų.

Siekdami kuo geriau supažindinti savo skaitytojus su vienu iš Lietuvai strategiškai svarbiausių klausimų, pristatome atominės elektrinės projektui skirtą rubriką www.geopolitika.lt/trigalvisslibinas. Joje bus siekiama surinkti visą informaciją, publikuotą žiniasklaidoje „trigalvio slibino“, arba LEO LT, tematika.

2007 m. liepos 24-28 dienomis Dubingiuose VšĮ „Geopolitinių studijų centras“ vykdė viešosios iniciatyvos projektą – „Vasaros akademija. „Įšaldyti konfliktai: sprendimų galimybės, dinamika ir perspektyvos“. Akademijos metu buvo nagrinėjamos aktualios posovietinėje erdvėje kylančių konfliktų prevencijos, sprendimų ir pasekmių temos. Ypatingas dėmesys buvo skyriamas trečiųjų šalių – Rusijos, ES ir atskirų jos narių, NATO, JAV ir kitų – vaidmeniui bei patirčiai sprendžiant „įšaldytus“ konfliktus ir ieškant išeičių iš susidariusios sudėtingos situacijos.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).