Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Žemės kapinės: Miestas-40, baisi Rusijos branduolinė paslaptis (2)

Samira Goetschel, „The Guardian“
2017 03 13

Oziorskas, kodinis pavadinimas Miestas-40, yra sovietų branduolinių ginklų programos gimtinė. Dabar jis yra viena labiausiai užterštų vietų planetoje – tačiau kodėl tiek daug jo gyventojų vis dar laiko jį „aptvertu rojumi“?
 
 
  Gyventojų perkėlimo projektams Rusijoje galo nematyti (22)

Gytis Janišius
2017 02 06

Jau nuo XVII amžiaus Rusijos valdovai kuria įvairius planus ir schemas, kaip apgyvendinti tuščias rytų bei šiaurės teritorijas ir paskirstyti gyventojus. XIX–XX amžiuose šios iniciatyvos labai suaktyvėjo ir įgavo drastiškas formas, tokias kaip trėmimai ar gulago sistema. Ne išimtis ir Vladimiro Putino administracija: ji turi savo sumanymų, kaip ir kur turėtų gyventi Rusijos žmonės.
 
 
  Naujojo rusų identiteto kūrimas ir Ivanas Ilijinas (35)

Rokas Markauskas
2017 02 03

Po Sovietų Sąjungos žlugimo Rusija susilpnėjo ir ekonomiškai, ir geopolitiškai. Kartu išnyko ir tam tikri dalykai: pionierių organizacijos, šventiniai Spalio revoliucijos minėjimai, sovietinis meškiukas Miša, galiausiai žemėlapiuose nebeliko SSRS pavadinimo. Visi šie bei daugelis kitų tiek visuomeninio, tiek politinio ir ekonominio gyvenimo veiksnių privertė nemažą dalį rusų paklausti savęs – kas gi mes esame? 
 
 
  Ką atskleidžia Rusijos oficialios doktrinos (II) (1)

Viktoras Denisenko
2017 01 11

Rusijos propaganda šiandien tampa pripažinta grėsme, apie kurią plačiai kalbama tarptautiniu lygmeniu. Neatsitiktinai Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje agresyvūs Kremliaus veiksmai informacinėje erdvėje minimi kartu su tomis grėsmėmis, kurias pasauliui kelia teroristinės organizacijos „Islamo valstybė“ (ISIS) propaganda. Dėl šios priežasties verta užmesti akį ir į gruodžio pradžioje Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasirašytą naują „Rusijos Federacijos informacinio saugumo doktriną“, kurioje išdėstoma šios šalies strategija informacinėje sferoje.
 
 
  Ką atskleidžia Rusijos oficialios doktrinos (I) (1)

Viktoras Denisenko
2016 12 21

Situacijoje, kai Rusijos valdančiojo režimo veiksmai tebėra sunkiai prognozuojami (ypač po geopolitinės avantiūros užgrobti Krymą), nelieka nieko kito, kaip nukreipti dėmesį į oficialius dokumentus, kuriuose formuojami tam tikri strateginiai šios valstybės tikslai ir uždaviniai. Lapkričio pabaigoje ir gruodžio pradžioje prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dvi atnaujintas doktrinas: viena jų skirta Rusijos Federacijos užsienio politikos koncepcijai, kita – šalies informaciniam saugumui.
 
 
  Rusijos politinės ir ekonominės dilemos (42)

Viktoras Denisenko
2016 12 07

Ideologiniai Rusijos orientyrai nekelia didesnių klausimų. Agresija prieš Ukrainą ir šaltojo karo retorika rodo, kad Kremlius bando suformuoti naują imperinį moderniosios Rusijos diskursą. Tačiau ideologija – tai dar ne viskas. Realiausiai apriboti Kremliaus planus gali ekonominiai sunkumai. Maskva rizikuoja tiesiog likti be išteklių savo siekiams įgyvendinti.
 
 
  „Problema – nekompetentingas ekonomikos valdymas“

2016 11 25

Vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje Rusija minėjo apvalią datą – ketvirtį amžiaus nuo GKČP (rus.Государственный комитет по чрезвычайному положению, ГКЧП – Valstybinis ypatingosios padėties komitetas), pučo buvusioje SSRS, ir neapvalią – 1993 m. Rusijos valdžios krizės, pasibaigusios parlamento apšaudymu, metines. Tačiau tikrosios visų šių politinių įvykių priežastys, be abejo, yra ekonominės. Kas valdo nuosavybę – to ir valdžia. Apie savą požiūrį į Rusijos istorinius vingius ir ekonominį kursą, kurio teisingumu abejoja net kai kurie Rusijos Federacijos prezidento patarėjai, pasakoja buvęs Norilsko kalnakasybos ir metalurgijos kombinato kasyklos „Zapoliarnyj“ (Užpoliarės) direktorius, praeityje – SSRS liaudies deputatas, o šiuo metu – verslininkas Vadimas Nikolaičiukas.
 
 
  Uliukajevo „byla“ ir jos reikšmė (11)

Viktoras Denisenko
2016 11 23

Lapkričio viduryje Rusijoje, apkaltintas kyšio prievartavimu, buvo areštuotas ekonominės plėtros ministras Aleksejus Uliukajevas. Daug kas įvertino tai kaip ateinančių pokyčių Kremliaus sukurtame režime požymį. Faktiškai pirmą kartą naujausioje Rusijos istorijoje buvo areštuotas toks aukštas valdininkas. Svarbu ir tai, kad jis buvo areštuotas tuo metu, kai tebeėjo pareigas. Yra kelios versijos, kodėl A. Uliukajevas staiga iškrito iš „neliečiamųjų“ gretų ir kokį poveikį ši istorija turės ateityje.
 
 
  Rusija grįžta prie senųjų įpročių (53)

Lauren Goodrich
2016 11 16

Maždaug prieš 10 metų „Stratfor“ išspausdino seriją straipsnių apie istorinį Rusijos pakilimų ir nuosmukių ciklą. Tuo metu Rusija buvo aukščiausiame savo pakilimo lygmenyje, laikydama save stabilia ir tvirta valstybe. Šiandien ji sparčiai juda link kito, nemalonesnio lygmens. Ta strategija, kuri kadaise atgaivino šalį, darosi vis mažiau efektyvi, tai verčia Rusiją ir jos lyderius šalies viduje ir užsienyje veikti agresyviau. Nors vis dar jaučiasi stipri, ji nebegali veikti iš jėgos pozicijų. Šalis gali kelerius metus demonstruoti galią, bet galiausiai išaiškėja jos silpnumas, stumiantis ją į tolimesnę ciklo fazę.
 
 
  Kas slypi už Putino problemų su tiesa (9)

Stivenas Sestanovičius (Stephen Sestanovich), "RIA Novosti"
2016 11 09

Spalio pradžioje Vakarų žiniasklaidos priemonės iki kraujo supliekė Vladimirą Putiną, ir viena iš nuolat iškylančių temų buvo jo nesąžiningumas. Daug kas kalba, kad Rusijos prezidentas meluoja apie numuštą virš Ukrainos Malaizijos avialinijų lėktuvą, apie neseniai įvykusį humanitarinio konvojaus užpuolimą Sirijoje, apie programišių atakas prieš Nacionalinį demokratų partijos komitetą. Ir tai – tik patys paskutiniai pavyzdžiai. Juos lengvai galima papildyti ir kitais. Putino vardas šiandien taip glaudžiai asocijuojasi su melu, kad mes net negalvojame, kaip jį paaiškinti. Bet kokie jo motyvai? Aš sudariau jų sąrašą: keturi punktai skirti jo elgesiui, biografijai ir įsitikinimams, o paskutiniame pateikiamas jo valdymo kokybės įvertinimas.
 
 
  Atminties deklaracija kaip užtvara propagandai (12)

Viktoras Denisenko
2016 11 02

Istoriniai įvykiai dažnai naudojami propagandinėse batalijose. Tokia priemonė pasirenkama gana dažnai, nes minėti įvykiai sudaro reikšmingą nacionalinės tapatybės dalį, o įvairios istorinės skriaudos ilgam įsitvirtina masinėje visuomenės sąmonėje. Tuo aktyviai siekia pasinaudoti įvairaus pobūdžio informacinių karų praktikai, galvodami apie didžiulį poveikį oponentams.
 
 
  „Importozamesčenije“ – tyli sukaktis (59)

Viktoras Denisenko
2016 08 29

Rugpjūčio pradžioje sukako jau dveji metai, kai Rusija paskelbė apie importo atsisakymo, ar tiksliau, importo pakeitimo savo gamybos prekėmis programą. Rusiškai ji apibūdinama naujadaru – „importozamesčenije“. Priminsime, jog ši programa atsirado ne šiaip sau. Tai buvo Kremliaus atsakas į „nedraugišką“ Vakarų pasaulio politiką, kai Rusijai dėl agresijos prieš Ukrainą buvo įvestos ekonominės sankcijos.

 
 
  Naujausias V. Putino režimo propagandos produktas: „Dugin‘s Guideline“ ir pseudogeopolitika (19)

Rokas Markauskas
2016 08 22

Geopolitikos mokslas SSRS buvo draudžiamas motyvuojant tuo, kad tai neva fašistų pramanai. Bet po SSRS griuvimo geopolitika Rusijoje išpopuliarėjo ir buvo pradėta dėstyti universitetuose. Paplito idėja, kad būtent geopolitika padės susigrąžinti buvusią galią. Šio „darbo“ ėmėsi Aleksandras Duginas, kurio veikla labai dviprasmiška. Viena vertus, jis iki 2014 m. buvo Maskvos valstybinio M. Lomonosovo universiteto Sociologijos fakulteto Tarptautinių santykių ir sociologijos katedros laikinasis vedėjas, kaip šio universiteto profesorius dėstė savo idėjas, įvilkęs jas į akademinį rūbą, ir bandė pritraukti intelektualų dėmesį. Kita vertus, neseniai pasirodė naujas jo kūrinys „Dugino direktyva“ („Dugin‘s Guideline“, „Директива Дугина“), skirtas „paprastam žmogui“. Autorinėse jo laidose gausu tradicinių propagandos metodų. Šiame straipsnyje bus analizuojama A. Dugino veikla tiek akademiniuose sluoksniuose, tiek Rusijos visuomenėje.

 
 
  Amžinoji Rusijos geopolitika (31)

Stivenas Kotkinas
2016 08 17
Putinas grįžta prie istorinių šaknų

Jau pusę tūkstantmečio Rusijos užsienio politika išsiskiria ambicijomis, viršijančiomis šalies galimybes. Nuo Ivano Žiauriojo laikų Rusija plėtė savo teritoriją vidutiniškai po 130 kvadratinių kilometrų per dieną, o 1900 m. ji buvo ketvirta ar penkta pramoninė pasaulio šalis. Tačiau jos BVP dalis vienam gyventojui tesudarė tik 20 proc. šio Anglijos ir 40 proc. – Vokietijos rodiklio, o vidutinė rusų gyvenimo trukmė buvo 30 metų, vokiečių – 49-eri, o anglų – 52-eji metai. XX amžiaus pradžioje tik 33 proc. Rusijos gyventojų buvo raštingi, mažiau nei Anglijoje XVIII a. pradžioje.

 
 
  Maskva bando diversifikuoti posūkį į Rytus (8)

Viktoras Denisenko
2016 06 01

Maskva paskelbė apie posūkį į Rytus 2014 metais, kai po agresijos prieš Ukrainą sulaukė Vakarų pasaulio pasmerkimo. Rusijos santykiai su susivienijusia Europa ir tokiomis valstybėmis kaip JAV ar Kanada faktiškai atšalo iki naujo šaltojo karo lygio. Susidariusioje situacijoje Kremlius nusprendė parodyti, kad jis turi plačių alternatyvų. Posūkį į Rytus pirmiausia liudijo bandymas užmegzti glaudesnius santykius su Kinija, tačiau labai greitai paaiškėjo, jog Pekinas yra pasiryžęs suartėti su Maskva tik tiek, kiek tai būtų naudinga jam. Kalbos apie idėjinę koaliciją prieš JAV Kinijai įspūdžio nepadarė, todėl pastaruoju metu Rusija bando subalansuoti savo posūkį į Rytus ieškodama kitų galimų partnerių regione.

 
  Puslapiai: 1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras